Kada sostinėje karaliaus merė?
Pre­zi­den­tę mo­te­rį jau tu­ri­me, o gal­būt ir vėl tu­rė­si­me, nes šio pos­to at­kak­liai sie­kia bent dvi mo­te­rys. Sei­mo pir­mi­nin­kę jau tu­rė­jo­me, prem­je­rę – taip pat. Ne­tgi ka­ro (at­sip­ra­šau, kraš­to ap­sau­gos) mi­nis­trę. O sos­ti­nės me­rės vis dar ne!

„Savo pavyzdžiu stengiuosi rodyti, kad galima viską suderinti, ir įkvėpti bei skatinti kitas jaunas bei vyresnes moteris dalyvauti politiniame gyvenime“, – sako Klaipėdoje kandidatuojanti parlamentarė Agnė Bilotaitė.

Faktai

Dar negalutiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis:

šiuo metu dokumentus yra pateikę 14372 asmenys: 6472 (45 proc.) – moterys; 7900 (55 proc.) – vyrai.

Iš jų į merus kandidatuoja 420 (91 (22 proc.) – moteris; 329 (78 proc.) – vyrai).

kandidatuoja į narius: 14 354.

Jauniausiai kandidatei aštuoniolika sueis šių metų vasario pradžioje. Vyriausias kandidatas yra 91-erių.

Eina vangiai

Šiuo metu į merus, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, pretenduoja 420 asmenų, iš jų – 91 moteris.

„Manau, kad moterys nepakankamai aktyvios. Kai kurios politinės partijos tikrai stengiasi, kad sąrašuose būtų tam tikras procentas moterų ir tikrai žinau, kad kelia kandidates ir į merų postus. Pasižiūrėjus į tarybų sudėtis, situacija gal ir nebūtų tokia bloga, bet merėmis išrinktų moterų turime itin mažai“, – sako Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.

Roma Žakaitienė./ BNS nuotr.

Pasak jos, gal moterys šiek tiek baikštesnės, nes galvoja, kad šioje pozicijoje turėtų išmanyti daug ir itin skirtingų sričių. Ant jos pečių guls ir transportas, ir energetika, ir komunaliniai reikalai, šiukšlių išvežimas, šilumos ūkis. Ką jau kalbėti apie kitas, ne mažiau svarbias sritis, pavyzdžiui, socialinė apsauga, sveikata, švietimas ar kultūra.

„Lytis tikrai neturi reikšmės. Moterys, kurios yra išrinktos, lygiai taip pat gerai tvarkosi kaip ir merai vyrai.

Kai merai buvo netiesiogiai renkami tarybų, situacija tikrai nė kiek nebuvo geresnė. Visada moterų buvo išrenkamas nedidelis procentas. Bet kai dabar vyksta tiesioginiai rinkimai, meres irgi galime suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų: Širvintų, Visagino, Birštono, Vilniaus rajono, Trakų“, – vardija R.Žakaitienė.

Padeda vyras

„Klaipėda dar niekada nėra turėjusi merės moters“, – sako Seimo narė konservatorė Agnė Bilotaitė, kuri siekia mero posto gimtajame uostamiestyje. – Manau, kad vyras ne visada geresnis pasirinkimas. Įsivaizduojama, kad jis – dalykiškesnis, ūkiškesnis, bet moteris daug kartų darbštesnė, atsakingesnė.“

Agnė Bilotaitė. /BNS nuotr.

Paklausta, kodėl aukštų postų siekia tiek mažai moterų, parlamentarė susimąsto: veikiausiai joms daug sudėtingiau derinti šeimą ir profesinę karjerą ar politinę, visuomeninę veiklą. „Kita priežastis – nusistovėję stereotipai, kurie itin gajūs mūsų visuomenėje, kad tai (politika – red.) – daugiau vyriškas reikalas. Bet esama daug teigiamų pavyzdžių – turėjome ir turime prezidentę bei ministres stiprias moteris.

Deja, esu pastebėjusi tendencijas, kad savivaldoje įtakingesnes pozicijas, susijusias su finansiniais dalykais, dažniausiai užima vyrai. O tos veiklos, kur atsakomybė mažesnė, paliekamos moteriai. Aš savo pavyzdžiu stengiuosi rodyti, kad galima viską suderinti, ir įkvėpti bei skatinti kitas jaunas bei vyresnes moteris dalyvauti politiniame gyvenime. Jų dalyvavimas įneša daugiau skaidrumo, jautrumo, socialinio atsakingumo“, – sako Klaipėdoje kandidatuojanti A.Bilotaitė.

Kaip pati A.Bilotaitė derina karjerą ir motinystę?

„Turiu vyrą, kuris padeda rūpintis vaiku ir šiuo metu yra tėvystės atostogose. Man tai – didelė pagalba. Be to, jau nuo vienerių metų vedu vaiką į darželį“, – sako parlamentarė.

Sunkiau laimėti

„Mano rinkiminėje apygardoje yra septyni kandidatai vyrai ir aš viena moteris. Kiek esu kalbėjusi su kolegėmis, kurios irgi kandidatuoja, daug kur yra panašus santykis. Vadinasi, moteris turi būti labai stipri kandidatė, kad nurungtų visus vyrus. Vis dar tenka išgirsti žmonių vertinimų, kad moteris – silpnoji lytis, kuri, kaip jiems atrodo, nesusitvarkys. Kadangi kandidatuoju Žemaitijoje, žmonės sako: ką ten boba padarys? (Juokiasi.) Toks yra mūsų visuomenės vertinimas“, – pasakoja žemės ūkio ministro patarėja Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė, sėkmę bandanti gimtojoje Šilalėje.

Pasak jos, moterų mažiau ne todėl, kad jos ne tokios aktyvios politikoje. Bet todėl, kad joms sunkiau laimėti rinkimuose, kur jų matome santykinai mažiau negu kandidatų vyrų.

„Man galbūt lengviau, nes rajone, kur kandidatuoju, jau yra buvusi moteris merė“, – sako „valstiečiams“ priklausanti kandidatė.

Kokią taktiką ji pasirinks?

„Nežadu griebtis moteriškų ginklų. Mes, moterys, galbūt esame taikesnės, labiau ieškančios kompromisų, linkusios ieškoti bendros kalbos, o ne eiti į atvirą konfliktą. Čia matau moterišką stiprybę. Esu pakankamai atkakli ir užsispyrusi, tad jei ko imuosi, einu iki galo ir nežadu tiems vyrams taip paprastai trauktis iš kelio“, – žemaitišką būdą atskleidžia V.Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Pasak jos, dabar valdžioje esantys asmenys susiaurina žvilgsnį iki ūkinių problemų sprendimo, pavyzdžiui, kaip sutvarkyti kelią, ir visiškai nemąsto globaliai, kaip sukurti naujų darbo vietų, kaip išsaugoti žmones, kad šie neemigruotų. „Susikoncentravimas vien į ūkines problemas užveria akis į tai, kad žmonės masiškai išvažiuoja iš savo krašto, todėl reikia ką nors daryti, kad jaunus žmones čia išlaikytume, kad jie turėtų kur įsikurti, galėtų dirbti“, – sako V.Jankauskaitė.

Dažnai pašiepiama, kad moterys priimdamos sprendimus ar diskutuodamos, o ypač išgirdusios kritiką, nemoka suvaldyti emocijų.

„Manau, kad taip sakoma ne todėl, jog moterys nemoka susitvarkyti su emocijomis, o todėl, kad vyrams kartais yra palanku nurašyti bet kokį jų pasisakymą ar poelgį isterikavimui. Jei, pavyzdžiui, yra nepalanki moteris, politinė oponentė ar netgi partijos kolegė, jie ima ir pasako: „Čia kalba emocijos. Žinote, kokios tos moterys!“ Be to, moterims daugelį kitų klausimų dar reikia išspręsti. Vien tai, kiek vyrai politikai gali skirti dėmesio savo išvaizdai ir jaustis komfortabiliai, ir kiek jo privalo skirti moterys. Šalia visų reikalavimų dėl jos proto, gebėjimų ir kompetencijos, dar yra keliamas reikalavimas kuo geriau atrodyti“, – pastebi žemės ūkio ministro patarėja.

Komentaras

Kauno miesto tarybos narė Jūratė Norvaišienė:

BNS nuotr.

– Tai dabar ypač madinga tema. (Juokiasi.) Moteris turi labai daug pareigų šeimoje. Manau, dėl to jos neskuba į politiką, nes reikia turėti pakankamai laisvo laiko, kad galėtum dar prie specialybės, darbo užsiimti ir politika. Pats aktyviausias moters amžius atiduodamas šeimai.

Ne todėl, kad joms trūksta proto ar sugebėjimų – jokiu būdu. Mes kartais galbūt ir lankstesnės, ir gudresnės negu vyrai. Vyrai – tiesmuki, netgi juokaujama: jeigu gimsta daugiau berniukų, vadinasi, bus karas. Moterys labiau linkusios organizuoti taiką. Nežinau, gal žemėje, nes šeimoje kartais būna atvirkščiai. (Juokiasi.)

Manau, kad tokia situacija yra susidariusi dėl šeimos, vaikų. Nors turėtų vienodai jausti pareigą auginti ir auklėti vaikus tiek vyras, tiek moteris.

Svarbiausia žmogaus kompetencija, o vyras ar moteris – jokio skirtumo.