Įstatymo spragas kaišys jau po rinkimų
Gru­pė Sei­mo na­rių siū­lo pa­si­rū­pin­ti, kad į sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bas bent jau dvi ka­den­ci­jas ne­ga­lė­tų pre­ten­duo­ti as­me­nys, pa­ša­lin­ti iš jų už prie­sai­kos su­lau­žy­mą.

Teisininkai įžvelgia dar vieną problemą – Lietuvoje kol kas neužkirsta galimybė į savivaldybių tarybas pretenduoti mūsų krašte gyvenantiems kitų Europos Sąjungos šalių piliečiams, kuriems pagal kilmės valstybės narės teisę neleidžiama to daryti.

Deja, užtaisyti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo spragų iki kovo pradžioje vyksiančių vietos savivaldos rinkimų Seimas tikrai nebespės, juolab kad dėl šių pasiūlymų parlamente dar laukiama karštų diskusijų.

Ragina nenuolaidžiauti

Valerijus Simulikas: „Sankcijos už priesaikos sulaužymą tikrai gali būti taikomos. Tačiau kiek laiko drausti kandidatuoti į savivaldą -diskusijų klausimas." / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Opozicijai priklausantys parlamentarai siūlo papildyti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą ir jame numatyti, kad savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų neteko savivaldybės tarybos sprendimu, jei nuo sprendimo dienos, kai minėtas asmuo prarado savo įgaliojimus, nepraėjo aštuoneri metai. Taip pat raginama nustatyti, jog savivaldybės tarybos narys, kuriam pradėta ir dar nepasibaigusi įgaliojimų netekimo procedūra, negalėtų savo noru atsistatydinti, o Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) – priimti jo atsistatydinimo prašymo.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisų iniciatorius konservatorius Laurynas Kasčiūnas atkreipia dėmesį, kad dabartinis teisinis reguliavimas neužkerta kelio tarybos nario ar mero įgaliojimų jau neturinčiam asmeniui iškart vėl kandidatuoti į savivaldybės tarybą. „Pasitaiko atvejų, kai savivaldybės tarybos narys sulaužo priesaiką, nes veikia prieš Lietuvą, jam pradedama savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo procedūra. Tačiau ir įgaliojimus praradusiam tarybos nariui neužkertama kelio vėl kandidatuoti į savivaldybės tarybą jau artimiausiuose rinkimuose“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūnas: „Pasitaiko atvejų, kai savivaldybės tarybos narys sulaužo priesaiką, nes veikia prieš Lietuvą, jam pradedama savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo procedūra.“

Pasak jo, dabar priesaiką galbūt sulaužęs savivaldybės tarybos narys, kuriam pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, nelaukdamas galutinio savivaldybės tarybos sprendimo, turi teisę savo noru atsistatydinti ir vėl kandidatuoti į savivaldybės tarybą artimiausiuose rinkimuose. Todėl siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos narys, kuriam yra pradėta ir nepasibaigusi įgaliojimų netekimo procedūra, negalėtų savo noru atsistatydinti, o VRK – priimti jo atsistatydinimo prašymo. „Tai paskatintų savivaldybių tarybų narius ir merus atsakingiau žvelgti į savo pareigas bei laikytis duotos priesaikos“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Įkvėpė Klaipėdos atvejis

L. Kasčiūnas „Lietuvos žinioms“ prisipažino, kad keisti minėtą įstatymą jį paskatino Klaipėdos atvejis. Į uostamiesčio savivaldybės tarybą išrinktas Lietuvos rusų sąjungos narys Viačeslavas Titovas praėjusių metų lapkričio 29 dieną neteko tarybos nario įgaliojimų. Tai atsitiko tuomet, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikė išvadą, kad jis, viešai menkindamas Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą ir jo atminimą bei skleisdamas žinomai neteisingą informaciją apie šį asmenį, pažeidė Lietuvos Konstituciją, Valstybės politikų elgesio kodeksą ir sulaužė savivaldybės tarybos nario priesaiką.

Sulaukęs tokio teismo sprendimo V. Titovas iš karto įteikė VRK atsistatydinimo prašymą ir ši jį patenkino. Artėjančiuose vietos savivaldos rinkimuose V. Titovas vėl siekia tapti Klaipėdos miesto tarybos nariu, tik dabar ne kaip Lietuvos rusų sąjungos narys, o subūręs visuomeninį rinkimų komitetą „Titov ir teisingumas“. „Nenorėtume, kad tokie atvejai kartotųsi“, – neslėpė L. Kasčiūnas.

Yra daugiau „skylių“

Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos specialistai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme aptiko ir kitą spragą. Anot jų, apribojimai siekti savivaldybės tarybos nario mandato turėtų būti taikomi ne tik Lietuvos piliečiams, bet ir užsieniečiams, dėl kurių analogiškas sprendimas buvo priimtas jų kilmės valstybėje, tačiau panorusiems Lietuvoje tapti savivaldybių tarybų nariais. „Gyvenamosios vietos šalis narė taip pat gali reikalauti, jog asmuo oficialioje deklaracijoje nurodytų, kad jam neatimta teisė būti kandidatu kilmės valstybėje narėje“, – teigė Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė.

Seimo narys L. Kasčiūnas sutiko, kad jo ir kolegų pateiktos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisos dar galėtų būti koreguojamos atsižvelgiant į teisininkų pasiūlymus. Todėl nėra jokios tikimybės, jog pakeitimai pradės galioti dar iki kovo 3 dienos, kai rinksime savivaldybių tarybų narius ir merus. Anot parlamentaro, svarbiausia, kad tokios įstatymo spragos apskritai būtų užtaisytos.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Valerijus Simulikas irgi neabejojo, jog parlamente gali kilti diskusijų dėl siūlomų pataisų, ypač dėl draudimo vėl siekti tarybos nario mandato laikotarpio. „Sankcijos už priesaikos sulaužymą tikrai gali būti taikomos, tam niekas neprieštarauja. Tačiau kiek laiko – vieną ar dvi kadencijas – drausti kandidatuoti į savivaldybės tarybos narius – diskusijų reikalas. Nušalintojo prezidento Rolando Pakso atvejis, kai buvo nustatytas neribotas suvaržymų terminas, neturi pasikartoti“, – pažymėjo V. Simulikas. Beje, anot parlamentaro, Lietuva nebūtų pirmoji ES valstybė, taikanti apribojimus priesaiką sulaužiusiems savivaldybių tarybų nariams.