Internetu balsuojanti estė: tai nepalanku kai kurioms partijoms
Kol ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo eks­per­tai įspė­ja, kad bal­sa­vi­mas in­ter­ne­tu yra dau­gy­bė ri­zi­kų dėl ma­ni­pu­lia­vi­mo rin­ki­mais ir sau­gu­mo ke­lian­čių spren­di­mų, Es­ti­ja jau dau­giau nei de­šimt­me­tį sa­vo pi­lie­čiams lei­džia iš­reikš­ti sa­vo pa­si­rin­ki­mus rin­ki­muo­se in­ter­ne­tu.

Tinklaraščio Euroblogas.lt kalbinta estė tiki, kad diskusijos dėl balsavimo internetu gali būti dar vienu politikų žaislu kovoje dėl laimėjimo.

Vienoje iš Estijos ministerijų dirbanti Anniki jau ne kartą savo balsą už politikus atidavė internetu.

„Tereikia į kompiuterį parsisiųsti rinkimams skirtą programėlę, prisijungti ir išreikšti savo pasirinkimą. Viskas užtrunka vos kelias minutes“, – savo patirtimi dalijosi pašnekovė. Anniki pasakojo, kad prieš kiekvienus rinkimus norintis internetu balsuoti estas turi parsisiųsti naujai rinkimams sukurtą programėlę, kuri veikia tik tam tikrą laiką ir tik konkretiems rinkimams. Tai, pasak jos, taip pat sumažina kibernetinės grėsmės riziką.

„Be to, programėlės nereikia įdiegti. Ją užtenka tik parsisiųsti ir atsidaryti. Pavyzdžiui, mano kompiuteris darbe yra labai saugus ir aš net negaliu jokių programų įdiegti, bet rinkimų aplikacija pasinaudoti galiu, nes jos nereikia įdiegti“, – pasakojo moteris.

Taline gyvenanti estė prisipažino, kad jos aplinkoje didelė dalis artimųjų ir pažįstamų taip pat balsuoja elektroniniu būdu: „Vis dėlto dar yra šeimų, kuriems tradicinis balsavimas yra tapęs šeimos papročiu. Jie visi susirenka vienu metu ir eina balsuoti gyvai“.

Anniki prisipažino girdėjusi daug diskusijų dėl balsavimo internetu saugumo, tačiau pati tiki, kad tai saugus būdas.

„Prisijungti naudojama dviguba identifikacija. Programėlė veikia tik tam tikrą laiką ir kiekvieniems naujiems rinkimams sukuriama nauja, – savo argumentais dalijosi ji. – Elektroninio balsavimo metu pilietis gali keisti savo balsus tiek, kiek nori. Užskaitomas paskutinis jo pasirinktas variantas. O jei rinkimų dieną gyventojas visgi nusprendžia eiti balsuoti gyvai, jis tai gali padaryti ir bus įskaitomas jo fiziškai išreikštas balsas“.

Kita vertus, estė teigė, kad balsavimas internetu turi ir politinį aspektą.

„Parlamento daugumoje esanti Estijos centro partija savo rinkėju laiko vyresnius žmones ir jie visiškai priešiškai nusiteikę balsavimo internetu klausimu. Kalbama apie tai, kad jų toks nusiteikimas susijęs su to, kad išpopuliarėjus elektroniniam balsavimui, rinkimuose dalyvaus vis daugiau jaunimo, o tai jiems nepalanku. Būtent jie visuomet ir meta tą kaltinimą, kad balsavimas internetu nėra saugus“, – pasakojo pašnekovė.

Pati Anniki įsitikinusi, kad manipuliacija balsais galima tiek balsuojant įprastai, tiek internetu. Visgi balsavimas elektroniniu būdu eliminuoja žmogiškojo faktoriaus klaidas, kurios gali nutikti po to, kai gyventojas įmeta savo balsavimo biuletenį į dėžę, ar balsų skaičiavimo metu.

„Ir pats balsų skaičiavimas, kai balsuota internetu yra tikslesnis ir daug greitesnis, – pridėjo estė. – Be to, jei balsuojant internetu bus pritraukta daugiau balsuojančių žmonių, tai neteisėtų balsų reikšmė bendram balsavimui bus mažesnė“.

Skaičiuojama, kad Estijoje internetinį balsavimą jau dabar renkasi apie 30 proc. balsavimo teisę turinčių gyventojų. Balsuoti internetu galima savaitę išankstinio balsavimo metu.

Estijos balsavimo internetu sistemą stebi ir kitos suinteresuotos šalys. Žinoma, estams čia kritikos išvengti nepavyko. Pavyzdžiui, prieš penkerius metus JAV, Jungtinės Karalystės ir Suomijos ekspertų komanda, išanalizavusi balsa

vimo internetu sistemą, paskelbė, kad visgi rinkimų komisijos serveriuose galima suklastoti rezultatus. Tai jie netgi pademonstravo laboratorijoje. Į šias išvadas Estijos centrinė rinkimų komisija atsakė

paneigdama išvadas ir toliau tikindama, kad balsavimas internetu yra saugus.

Internetinis balsavimas – būdas sukompromituoti rinkimus

Apie balsavimą internetu jau ne vienerius metus kalbama ir Lietuvoje. Net valdančioji Valstiečių ir žaliųjų sąjunga šį sprendimą buvo įsirašiusi į savo

rinkiminę programą. Tiesa, šių metų pradžioje portalui 15min.lt partijos lyderis Ramūnas Karbauskis tikino, kad dėl saug

umo klausimų partija nebežada inicijuoti balsavimo dėl elektroninio balsavimo įteisinimo.

Dėl balsavimo internetu saugumo užtikrinimo nėra tikras ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Rytis Rainys.

„Nuogąstavimai dėl kibernetinio saugumo yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šis procesas stoja, – tinklaraščiui Euroblogas.lt teigė jis. – Šie nuogąstavimai yra ne tik pagrįsti, bet ir paremti faktais, masėmis incidentų, kuriuos turime Lietuvoje. Būtent todėl balsavimas internetu ir nematerializuojasi“.

R. Rainys pabrėžė, kad kibernetinio saugumo klausimai norint valstybėse įvesti balsavimą internetu yra neišspręsti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

„Kibernetinės atakos gali labai sukompromituoti pačią rinkimų idėją“, – pridūrė jis.

Nors iki balsavimo internetu Lietuvai dar toli, šiuo metu jau veikia rinkėjo interneto puslapis, kur piliečiai gali registruotis, pasirašyti, pavyzdžiui, už kandidatą į prezidentus. Norėdami prisijungti prie puslapio, gyventojai turi save identifikuoti internetu.

Vis dėlto R. Rainys šią sistemą mato kaip visiškai nepanašią į tai, kas yra balsavimas internetu: „Čia daugiau yra registravimas, duomenų rinkimas, tačiau joks balsavimas čia nevyksta“.

Kibernetinio saugumo centras nuolat aktyviai dirba su Vyriausiąja rinkimų komisija (VRK), kad visos su rinkimais susijusios sistemos būtų kuo mažiau pažeidžiamos ir nesutrukdytų rinkimų procesui.

„Sistemos, kurios naudojamos rinkimų procesui, taip pat yra kibernetinių atakų taikinyje. Šiemet turime net trejus rinkimus ir mūsų centras su VRK jau nuo pernai įgyvendina detalų planą kibernetiniam saugumui pagerinti ir užtikrinti. Kai kurios priemonės jau įgyvendintos, kai kurios dar procese. Nesinorėtų detalizuoti ir atskleisti, bet jau padarėme daug darbų, kad rinkimai būtų maksimaliai saugūs“, – pasakojo Kibernetinio saugumo centro vadovas. Tačiau net atliekant daugybę darbų, pasak specialisto, šimtaprocentinis saugumas nėra įmanomas.

Būtent taip pat jis mąsto ir apie balsavimą internetu. Todėl R. Rainys laikosi nuomonės, kad kol pasauliniu mastu nėra išspręstas šis klausimas, Lietuva turėtų susilaikyti nuo sprendimo leisti šalies piliečiams balsuoti nuotoliniu būdu.