Gitanas Nausėda: būnant nepartiniu kalbėtis su žmonėmis daug lengviau
Ki­tų me­tų pre­zi­den­to rin­ki­muo­se ke­ti­nan­tis da­ly­vau­ti eko­no­mis­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da to­liau pa­brė­žia sa­vo kaip ne­par­ti­nio kan­di­da­to sta­tu­są ir tei­gia, kad bū­tent tai jam pa­dė­tų mo­de­ruo­ti po­li­ti­nių jė­gų dis­ku­si­jas bū­nant ša­lies va­do­vu.

„Labai aiškiai pajutau, kai deklaravau savo kaip nepriklausomo kandidato statusą, kad susitikti, kalbėtis su tais žmonėmis yra gerokai lengviau, nei kad jei aš būčiau dalyvavęs konservatorių partijos rinkimuose ir būčiau nominuotas jos. Atsiranda pasitikėjimas ar galbūt požiūris į mano asmenį, kaip į tikrai galintį atlikti moderatoriaus vaidmenį“, – pirmadienį Vilniuje pristatydamas savo programos gaires žurnalistams sakė G. Nausėda.

Jis pabrėžė sieksiantis suvaldyti partines rietenas ir ugdyti politinių pažadų laikymosi kultūrą.

Anot jo, isteriška politikos atmosfera ir destruktyvūs veiksmai nuvargino ir politikus, ir visuomenę, o nepartinis prezidentas gali būti tas pareigūnas, kuris „garantuoja ir kuria darbingą terpę racionaliam partijų bendradarbiavimui, jis privalo ne neigti partijas, bet subalansuoti jų veiklą valstybei reikalinga ir efektyvia linkme“.

Klausiamas konkrečiai, kaip susodintų už bendro stalo „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį ir konservatorių vadovą Gabrielių Landsbergį, G. Nausėda apeliavo į pačių politikų savimonę.

„Tam tikras išvadas turėtų padaryti ir patys politikai, suprasdami, kad tolesnis šito konflikto eskalavimas ne tik kad šaliai nieko neduoda, bet turbūt ir jiems patiems kaip politikams ne kažin ką duoda“, – svarstė G. Nausėda.

Jis pabrėžė sieksiantis suvaldyti partines rietenas ir ugdyti politinių pažadų laikymosi kultūrą.

Savo ruožtu buvęs SEB banko analitikas taip pat kritikavo kai kuriuos dabartinės Vyriausybės planus. Paklaustas, kaip vertina Vyriausybės užmojus įvesti kuponų sistemą kovojant su augančiomis prekių kainomis, G. Nausėda teigė, kad tai būtų žingsnis atgal ir akių dūmimas.

„Tai yra kelias atgal pirmiausia dėl tos priežasties, kad žmonės ir verslas yra daug išmanesni nei valstybės pareigūnai. Labai atsiprašau, bet jie yra labiau suinteresuoti arba naudotis tokios sistemos ydomis, arba naudotis tokios sistemos biurokratiškumu. Todėl įvedinėdami tokias keistas priemones mes kainų kilimo tikai nesustabdysime. Vienas geriausių instrumentų kainų kilimui sustabdyti yra konkurencija iš smulkiojo verslo pusės“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Turbūt rinkėjai turėtų vieną kartą pasakyti, kad užteks muilinti akis, susikoncentruokime į tuos dalykus, kurie yra svarbūs“, – pridūrė jis.

Ekonomisto teigimu, žmonės gerovės valstybę supranta kur kas plačiau nei politikai, kurie nuolat akcentuoja vien materialinį gerovės standartą – gyventojams kur kas labiau rūpi teisingumo principo įgyvendinimas, visuomenės psichologinė atmosfera, pasitikėjimas centrine ir vietos valdžia, socialinė, sveikatos apsaugos ir švietimo infrastruktūra.

Pasak G. Nausėdos, būtina pačioms savivaldybėms patikėti daugiau svertų sprendžiant regionų problemas, decentralizuoti kai kurias tarnybas – pavyzdžiui, Nacionalinę žemės tarnybą.

G. Nausėda taip pat pabrėžė esminių susitarimų švietimo srityje svarbą. Kritikuodamas, anot jo, nenuoseklią ir nepagrįstą šiuo metu vykdomą švietimo pertvarką, ekonomistas teigė sieksiantis nacionalinio susitarimo dėl esminių pertvarkų švietimo srityje, taip pat ir dėl šios srities finansavimo prioriteto.

„Būtina finansuoti švietimą taip, kad Lietuvos mokytojo etatinio atlyginimo vidurkis artėtų prie ES mokytojų atlyginimo vidurkio, patvirtinant ilgalaikę 5–8 metų švietimo ir mokslo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programą, vėliau perskaičiuojant pagal infliacijos rodiklius“, – pabrėžė G. Nausėda.

„Mano kompromisas būtų – pavardžių nelietuviškomis raidėmis rašyba turėtų būti numatyta antrajame paso puslapyje.“

Kalbėdamas apie užsienio ir saugumo politiką, kandidatas išskyrė santykius su strategine partnere Lenkija ir teigė pirmojo vizito vyksiantis būtent į šią šalį.

Klausiamas, kaip siūlytų spręsti konkrečią nelietuviškų rašmenų asmens dokumentuose įteisinimo problemą, G. Nausėdą teigė esąs už kompromisą.

„Tai šiuo metu nėra pagrindinė kliūtis gerinti santykius su Lenkija, tačiau turime būti pasirengę kompromisui. Mano kompromisas būtų – pavardžių nelietuviškomis raidėmis rašyba turėtų būti numatyta antrajame paso puslapyje“, – kalbėjo jis.

Apie dalyvavimą kitų metų gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose G. Nausėda yra paskelbęs rugsėjį. Jis dėl valstybės vadovo posto varžysis kaip nepriklausomas kandidatas.

Pirmadienį prasidėjo oficiali prezidento rinkimų kampanija. Patys rinkimai vyks kitų metų gegužę.