Gegužę – dar vienas referendumas
Ge­gu­žės 12-ąją, drau­ge su pre­zi­den­to rin­ki­mais, Lie­tu­vo­je vyks ir re­fe­ren­du­mas dėl Sei­mo na­rių skai­čiaus ma­ži­ni­mo nuo 141 iki 121, nu­spren­dė Sei­mas.

Už tokio referendumo surengimą ketvirtadienį balsavo 58 parlamentarai, prieš buvo 42, du susilaikė.

Seimo nutarimas dėl referendumo surengimo priimtas ypatingos skubos tvarka, tai reiškia, kad ketvirtadienį projektas ir pateiktas, ir priimtas.

Šį referendumą inicijavo beveik 40 „valstiečių“ frakcijos narių.

Pagal jų siūlymą, bus balsuojama dėl tokios Konstitucijos formuluotės: „Seimą sudaro Tautos atstovai – 121 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.“

Referendumui nepritarę opozicijos atstovai „valstiečius“ kaltino šia iniciatyva siekiant padidinti rinkėjų aktyvumą per antrąjį prezidento rinkimų turą, kad užtikrintų didesnę paramą savo kandidatui premjerui Sauliui Skverneliui.

„Kaip šachmatininkė noriu pasakyti, kad sugalvojote labai elegantišką kombinaciją, kaip užtikrinti, kad į antrą turą ateitų žmonės, kurie nusivylę Seimu, kurie nemėgsta politikų ir kurie, be kita ko, atiduotų balsą už jūsų kandidatą antrame prezidento rinkimų ture“, – sakė liberalų seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis atsakė, kad referendumo siūlymas „nėra skaičiavimas rinkimų naudos, o įsipareigojimas rinkėjams mažinti Seimo narių skaičių“.

Seimo narių skaičiaus mažinimą „valstiečiai“ argumentuoja gyventojų skaičiaus mažėjimu, taip pat siekiu mažinti biurokratinį aparatą, taupyti lėšas.

„Jei šnekėtume valstybės mastu, nėra ypatingai didelė suma, bet vieno Seimo nario išlaikymas, jo ir padėjėjų alga, kanceliarinės išlaidos, yra apytiksliai 100 tūkst. eurų per metus ir mes šnekame apie sumą 2 mln. eurų per metus“, – teigė R. Karbauskis.

Opozicija argumentavo, kad, remiantis tarptautine praktika, Lietuvos parlamentarų skaičius yra optimalus.

„Jei parlamentas būtų dirbtinai išpūstas, būtų galima svarstyti įvairius variantus, tačiau dabartinis Seimo narių skaičius atitinka tarptautinėje praktikoje naudojamą formulę, kada parlamento narių skaičius nustatomas ištraukus kubinę šaknį iš gyventojų skaičiaus. Net ir sumažėjus gyventojų skaičiui Lietuvoje, mes atitinkame šią formulę, ir nėra jokio formalaus argumento, kodėl reikėtų keisti parlamento narių skaičių“, – sakė Mišrios Seimo narių grupės narė Aušrinė Armonaitė.

„Čia vyksta prezidentinė „valstiečių“ kampanija, kuri paruošta jų kandidatui į prezidentus S. Skverneliui, tačiau ant kortos statomas visas Lietuvos respublikos parlamentarizmas. Tai pats tiesmukiškiausias, pigiausias populizmas, kuris mums gali kainuoti labai brangiai“, – teigė A. Armonaitė.

Konservatorius Mykolas Majauskas atkreipė dėmesį, kad sumažinus 20-čia Seimo narių mandatų, sumažės kaimiškųjų rajonų atstovavimas parlamente. Mat dėl mažo rinkėjų skaičiaus kaimiškąsias apygardas reikės jungti.

Dėl referendumo paskelbimo minėtu klausimu „valstiečiai“ renka ir 300 tūkst. parašų. Tai kitas kelias paskelbti referendumą norimu klausimu.

Anksčiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai teikė Konstitucijas pataisas, kad Seimo narių būtų sumažinta iki 101, bet parlamente ši iniciatyva palaikymo nesulaukė.

Dabar Konstitucija numato, kad renkamas 141 Seimo narys.

Anksčiau Seimas yra paskelbęs, kad gegužės 12-ąją ir 26-ąją su prezidento rinkimais vyks ir referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo. Tačiau Konstitucinis Teismas dar turi pasisakyti, ar galima referendumą rengti su dviejų savaičių pertrauka.