Europarlamento rinkimai: kaip ir ką išleisime į sočią pensiją?
Jei­gu rin­ki­mai į Eu­ro­pos Par­la­men­tą (EP) ne­bū­tų tuo pa­čiu me­tu, kaip Lie­tu­vos pre­zi­den­to rin­ki­mai, bal­suo­ti at­ei­tų ne dau­giau, kaip 15 proc. tu­rin­čių­jų tei­sę tai da­ry­ti, tei­gė so­cio­lo­gė Ra­sa Ali­šaus­kie­nė. O po­li­to­lo­go Lau­ro Bie­li­nio nuo­mo­ne, spręs­da­mi, kas Eu­ro­par­la­men­te tu­rė­tų at­sto­vau­ti Lie­tu­vai, rin­kė­jai bal­suo­ja tar­si iš­leis­da­mi į il­gą ke­lio­nę, kai iš­rink­ta­sis ge­rai gy­vens už­sie­ny­je.

Rinkimai į EP vyks šių metų gegužės 26 dieną. Tai tiesiogiai renkama Europos Sąjungos parlamentinė institucija, kuri atstovauja 510 mln. ES piliečių interesams. 2019 metais į Europos Parlamentą bus išrinkti 705 nariai, kurie mums atstovaus iki 2024 metų.

EP nariai ne tik sprendžia dėl to, kokie bus naujieji teisės aktai, bet ir balsuoja dėl naujų prekybos susitarimų, kontroliuoja ES institucijas ir tai, kaip leidžiami mokesčių pinigai, bei inicijuoja tyrimus konkrečiais klausimais.

Tačiau lietuviai, pasak ekspertų, šiais rinkimais nelabai domisi.

Lauras Bielinis. / AP/Scanpix nuotrauka

Ignoruos arba lems atsitiktinumas

Politologas Lauras Bielinis, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, sakė, kad rinkėjai labai abejingi rinkimams į EP, nes nesuvokia naudos. Balsuoja tarsi išleisdami į ilgą kelionę, kai išrinktasis gerai gyvens, o patiems rinkėjams iš to nieko gero. Todėl rinkimų teisę turintys piliečiai tuo nesidomi.

„Jei balsuos, didžiąja dalimi, už partinius sąrašus, – mano L. Bielinis. – Už tas partijas, kurias vertina pozityviai.“

Anot politologo, tie rinkėjai, kurie nejaučia simpatijų jokioms partijoms, Europos Parlamento rinkimus ignoruos, o jei eis balsuoti, kam skirs savo balsą, lems atsitiktinumas.

Rasa Ališauskienė. / BNS nuotrauka

Rinkėjai įsimena tik vieną kitą europarlamentarą

Sociologės Rasa Ališauskienės, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ direktorės, teigimu, EP žmonėms nežinomi. Viena priežasčių, kodėl rinkėjai vangiai balsuoja per rinkimus, yra ta, kad atstovauti Lietuvai renkama tik 11 kandidatų, labai mažai, todėl manoma, kad jie ne kažin ką gali nuveikti tarp daugumos.

„Dabartiniai mūsų europarlamentarai lyg ir stengiasi kalbėti apie savo darbus internete, viešoje erdvėje, bet žmonės apie tai mažai žino – neskaito, nesidomi“, – sakė R. Ališauskienė.

Sociologė atskleidė, kad klausiami, kas Europos Parlamente atstovauja Lietuvai, respondentai pačius pirmuosius, kurie buvo išrinkti, o iš dabartinių – tik vieną kitą. „Dažniausiai gerai atsimena Viliją Blinkevičiūtę, nors Lietuvoje ji matoma mažiau“, – sakė sociologė.

Tad rinkimai į Europos Parlamentą lietuvių rinkėjams atrodo tarsi būtų svetimi, apibūdino R. Ališauskienė. Jeigu jie nebūtų tuo pačiu metu, kaip Lietuvos prezidento rinkimai, balsuoti ateitų ne daugiau, kaip 15 proc. turinčiųjų teisę tai daryti.

***

Diskusija „Prezidento rinkimai 2019: įžvalgos ir prognozės“, per kurią ekspertai prognozavo įvairius scenarijus, buvo surengta Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.