Dėl prezidento posto – kova dantimis ir nagais
Nors prie pre­zi­den­to rin­ki­mų star­to li­ni­jos iš­si­ri­kia­vo dar ne vi­si kan­di­da­tai, ko­va dėl svar­biau­sio pos­to Lie­tu­vo­je jau lai­ko­ma pra­dė­ta. Eks­per­tų ver­ti­ni­mu, lau­kia įdo­mus ir ak­ty­vus pus­me­tis prieš rin­ki­mus.

Oficialiai prasidėjo prezidento rinkimų, vyksiančių gegužės mėnesį, politinė kampanija. Tai reiškia, kad kandidatuoti ketinantys asmenys gali pradėti registruotis kaip politinės kampanijos dalyviai, tai leis jiems priimti aukas. Iš viso per prezidento rinkimus kandidatas galės išleisti iki 1,1 mln. eurų. Tačiau tam, kad būtų įregistruotas kaip kandidatas, asmuo turės surinkti ne mažiau kaip 20 tūkst. rinkėjų parašų.

Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė taip pat tvirtino, kad rinkimų kampanija jau vyksta.

Apie ketinimus siekti prezidento posto yra pareiškę septyni asmenys. Tai – parlamentarai Naglis Puteikis, Aušra Maldeikienė ir Ingrida Šimonytė, Europos Parlamento nariai Petras Auštrevičius bei Valentinas Mazuronis, ekonomistas Gitanas Nausėda, filosofas Arvydas Juozaitis.

Kitokie rinkimai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, rinkimų kampanija jau vyksta. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gretose vykę prezidento rinkimų debatai buvo ne tik vidinė kandidato atranka, bet ir viešoji akcija, skirta visuomenės dėmesiui atkreipti. „Tai privalome traktuoti ne kaip vidinį veiksmą, o kaip rinkimų kampanijos sudėtinę dalį, kandidato pristatymą ir supažindinimą su juo“, – aiškino politologas.

Iš tų, kurie pareiškė norą siekti valstybės vadovo posto, L. Bielinis išskyrė du lyderius – G. Nausėdą ir I. Šimonytę. Anot jo, greičiausiai jie ir bus tie, kurie prezidento rinkimuose kausis iki galo. Didžiausia intriga išlieka, kas gi bus valdančiųjų „valstiečių“ kandidatas prezidento rinkimuose. Ar į kovą stos premjeras Saulius Skvernelis, politologo manymu, priklausys nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vidinių bei bendrai politinių veiksnių. „Nuo to, kaip partija žvelgs į jį artimiausiu metu, kiek dėmesio ji suteiks kandidatui. Jei S. Skvernelis eitų į kandidatus, „valstiečiai“ neturėtų kito alternatyvaus premjero, kurio kandidatūrą galėtų teikti. Be to, nežinome, ar pats S. Skvernelis ryžtųsi kandidatuoti“, – pabrėžė jis.

L. Bielinis prognozavo, kad ši prezidento rinkimų kampanija nebus monotoniška. Jau dabar esama daug dramos elementų, o dramatinių įvykių, diskusijų tik daugės. „Nebus taip paprasta, kaip buvo kandidatuojant Daliai Grybauskaitei, kai nebuvo alternatyvų ir visuomenė, galima sakyti, rinkosi iš vienos kandidatės“, – įsitikinęs jis.

Dominuoja gerovės tema

VDU profesorius Algis Krupavičius sakė, kad nuo pavasario jaučiama vykstanti prezidento rinkimų kampanija – kandidatai keliauja po šalį, rengia susitikimus su gyventojais ir panašiai. Šių rinkimų ypatumas – tai, kad kelių prezidento posto siekiančių asmenų galimybės būsimuose rinkimuose yra panašios. „Šiandien pasakyti, kas tiksliai varžysis antrajame rinkimų ture, matyt, būtų nepaprastas klausimas“, – pabrėžė politologas.

A. Krupavičiaus teigimu, labiausiai matomi kandidatai į prezidentus jau pasirinko rinkimų kampanijos taktikas. Tarp jų esama panašumų, pavyzdžiui, ne vienas pretendentų kalba apie gerovės valstybės kūrimą. „Prezidentas turi ribotas galimybės formuoti socialinę ir ekonominę politiką, bet, matyt, gerovės valstybės, gerovės visuomenės, didesnio socialinio teisingumo temos bus viena iš rinkimų kampanijos krypčių. Apie tai kalba G. Nausėda, socialinį teisingumą tarp savo keturių atramos taškų aiškiai postuluoja A. Juozaitis. A. Maldeikienė daug kartų yra pabrėžusi pajamų, galimybių nelygybę. Matyt, socialinė, ekonominė nelygybė, didesnis socialinis teisingumas, gerovės visuomenė bus labai aiški ir stipri kryptis“, – prognozavo jis. Kartu politologas sakė manąs, kad nemažai dėmesio per rinkimų kampaniją bus skirta užsienio ir nacionalinio saugumo politikos tęstinumui ar, priešingai, modifikavimui. Gana reikšminga A. Krupavičius vadino ir Lietuvos santykio su Europos Sąjungos (ES) federalizacijos galimybėmis temą, klausimus dėl visuomenės būklės, vertybių, švietimo, kultūros ir panašius.

Konkurencingi rinkimai

Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė taip pat tvirtino, kad rinkimų kampanija jau vyksta. Matome labai intensyvius pasiskelbusių kandidatų vizitus į regionus, susitikimus su gyventojais, stebime aktyvias jų diskusijas ir panašiai. „Tik tiek, kad kandidatams iki šiol gal buvo sunkiau, nes kol rinkimų kampanija oficialiai nebuvo prasidėjusi, ir finansiniai klausimai buvo sunkiai sprendžiami. Tai – savotiški techniniai barjerai“, – kalbėjo ji.

Tarp žmonių, jau išreiškusių ketinimus balotiruotis į prezidentus, R. Urbonaitė mato tuos, kurie gali prasibrauti į antrąjį rinkimų turą ir laimėti. „Konkurencingų kandidatų tikrai yra. Turbūt drąsiai galima įvardyti I. Šimonytę, G. Nausėdą. Manau, yra ir tų, kurie surinks 5 ir daugiau procentų balsų, pavyzdžiui, A. Juozaitis. Jo rezultatus kol kas sunku prognozuoti, bet jo konkurencingumo nenuvertinčiau. Žinoma, kitas klausimas, ar jis galėtų patekti į antrą turą“, – dėstė politologė.

Rinkimų kampanijos būna monotoniškos, sulaukia mažesnio rinkėjų dėmesio tada, kai nugalėtojas iš anksto daugmaž aiškus arba „pasiūla“ būna per menka. „Šįkart turėsime konkurencingus rinkimus, nes nėra aiškaus favorito. Kampanija bus arši. Kitaip tariant, matysime daug veiksmo, nes dėl kiekvieno rinkėjo balso kandidatams reikės kovoti dantimis, nagais ir visomis kitomis priemonėmis“, – teigė mananti R. Urbonaitė.