Dėl mažesnės referendumo kartelės bus kreipiamasi į KT
Sei­me pri­ėmus spren­di­mą su­ma­žin­ti re­fe­ren­du­mo kar­te­lę di­des­nę ap­sau­gą šiuo me­tu tu­rin­tiems Kons­ti­tu­ci­jos skirs­niams bus pra­šo­ma Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo (KT) iš­va­dos, sa­ko prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis.

„Yra numatytas kreipimasis į Konstitucinį Teismą, kad jis pasakytų, (ar tokie pakeitimai galimi – BNS), nes tie reikalavimai, kurie šiandien yra, pagal realią situaciją mes tikrai negalime tikėtis, arba reikia ypatingo sutelktumo, kad referendumas pavyktų“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjeras.

Seimui antradienį planuojama pateikti Referendumo įstatymo pataisas, kad Konstitucijos pirmo bei keturiolikto skirsnio pataisoms reikia, jog referendume tam pritartų daugiau kaip pusė jame dalyvavusių, bet ne mažiau kaip du penktadaliai visų balso teisę turinčių piliečių. Šiuo metu Konstitucijos pirmasis ir keturioliktas skirsnis keičiami tik pusės visų piliečių valia.

Pakeitimus valdantieji argumentuoja siekiu išplėsti daugybinės pilietybės institutą. Tam numatytas referendumas dėl pilietybę apibrėžiančio Konstitucijos 12 straipsnio pataisos, bet dvigubos pilietybės šalininkai baiminasi, kad su dabartiniais reikalavimais pataisos priimti nepavyktų dėl mažo aktyvumo.

S. Skvernelis tvirtino, kad ir sumažinus kartelę ji vis tiek lieka „labai aukšta“.

„Jeigu kas abejoja Lietuvoje, kad galėtų atsirasti žmonių toks kiekis, kad galėtų pamatines mūsų vertybes pakeisit, kažkas visuomenėje yra negerai. Aš manau, kad mes esame tvirti ir netgi šitos kartelės šiek tiek sumažinimas neįtakoja pamatinių dalykų, kurie įtvirtinti“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė antradienį patvirtino, kad Seimui priėmus valdančiųjų siūlymą mažinti referendumo kartelę prezidentė Dalia Grybauskaitė įstatymą vetuotų.

„Už Konstituciją balsavo daugiau nei pusė gyventojų – toks yra reikalavimas. Tai ir jos keitimas, ypatingai jos pirmajame skirsnyje esančių straipsnių, tikrai turėtų būti ne mažesne dauguma (...). Nesunku nuspėti, kad prezidentė tikrai vetuotų“, – Žinių radijui antradienį sakė D. Grybauskaitės patarėjas vidaus politikai.

Jis akcentavo, kad pirmajame Konstitucijos skirsnyje apibrėžiami pamatiniai valstybės dalykai – kalba, vėliava, teritorija, sostinė, valstybės suverenitetas, todėl sumažinus šiems straipsniams pakeisti būtiną balsų skaičių, anot M. Lingės, būtų sukurtas „neigiamas precedentas“ ir „atsivertų nevaldoma rizika“.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad Seimas veto atmestų ir pats kreiptųsi į Konstitucinį Teismą išvados, ar toks reguliavimas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

„Seimas turi teisę veto atmesti, ir aš manau, kad bus padaryta taip, ir atitinkamai bus kreipimasis į Konstitucinį Teismą, nes tikriausiai ne Prezidentūra turėtų aiškinti Konstituciją, o Konstitucinis Teismas“, – antradienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Šiuo metu Konstitucijos pirmojo ir keturioliktojo skirsnio straipsnius referendumu pakeisti gali daugiau kaip pusė visų balso teisę turinčių piliečių.

Rinkimų teisę Lietuvoje turi maždaug 2,5 mln. piliečių: pusė būtų 1,25 mln. rinkėjų, du penktadaliai – milijonas rinkėjų.

Siūlymas mažinti kartelę visam pirma ir keturioliktam Konstitucijos skirsniams gimė po to, kai Seimas rugsėjį patvirtino prezidentės veto dėl anksčiau parlamente priimtų pataisų, sušvelninusių reikalavimus dėl balsų skaičiaus keičiant tik pilietybę apibrėžiantį Konstitucijos pirmo skirsnio 12 straipsnį.

Kartelę referendumui siūloma mažinti rengiantis referendumui dėl dvigubos pilietybės, jis turėtų vykti kitų metų gegužės 12 dieną ir gegužės 26 dieną, kai planuojami prezidento rinkimų pirmas ir antras turai. Konstitucinis Teismas gavęs Seimo kreipimąsi ėmėsi nagrinėti, ar referendumas su dviejų savaičių balsavimo pertrauka neprieštarauja Konstitucijai, tad Seimo nutarimas dėl referendumo paskelbimo sustabdytas.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės. Dvigubos pilietybės siekia pasaulio lietuvių bendruomenė, tačiau baiminasi, kad esamomis sąlygomis referendumas neįvyktų – balsuoti neateitų pakankamas skaičius žmonių.