Atskiras Seimo narys užsienio lietuviams – svajonė, kuriai nelemta tapti realybe?
Sei­mo na­riai Kęs­tu­tis Ma­siu­lis ir Vir­gi­ni­ja Ving­rie­nė už­re­gis­tra­vo įsta­ty­mo pa­tai­są, ku­ria siū­lo­ma įsteig­ti at­ski­rą Sei­mo rin­ki­mų apy­gar­dą už­sie­nio lie­tu­viams. Ko­kius už­sie­nio lie­tu­vių in­te­re­sams at­sto­vau­tų to­kio­je apy­gar­do­je iš­rink­tas Sei­mo na­rys ir kaip jis reng­tų su­si­ti­ki­mus su rin­kė­jais – pa­tai­sos ini­cia­to­riai kol kas ne­ži­no.

Pranešime spaudai Seimo nariai tikina, kad, sukūrus atskirą vienmandatę apygardą, iš šalies emigravę tautiečiai turėtų paskatą aktyviau dalyvauti Lietuvos gyvenime. Tokios apygardos prašo ir Pasaulio lietuvių bendruomenė.

Seimo narys Kęstutis Masiulis./ Romo Jurgaičio nuotrauka

Iki šiol įstatymas numatė, kad kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į Naujamiesčio rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą. Kaip realiai atrodytų naujos apygardos steigimas, redakcija kalbina vieną iš pataisos iniciatorių Kęstutį Masiulį.

– Kodėl, jūsų nuomone, netinka dabar galiojanti sistema, kai užsienio lietuvių balsai Seimo rinkimuose priskiriami Naujamiesčio apygardai?

– Užsienyje gyvena labai daug žmonių ir pagal gyventojų skaičių iš jų būtų galima sudaryti ne vieną, bet tris rinkimines apygardas. Aš siūlau vieną apygardą, kuri paskatintų užsienyje gyvenančius lietuvius ateiti ir balsuoti aktyviau. Užsienio lietuvių aktyvumas Seimo rinkimuose didėja. Praėjusiuose Seimo rinkimuose jų balsavo apie 16 tūkst., o dar prieš tai – 13 tūkst.

Be to, siūlymą įkurti atskirą apygardą labai remia pasaulio lietuvių bendruomenė.

Aš nebe pirmą kartą tokią pataisą siūlau. Toks pasiūlymas buvo teiktas prieš 5–6 metus. Tačiau tuometinis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas tokiai pataisai nepritarė, nes užsienio lietuvių balsuotojų skaičius buvo per mažas, nesiekė ir nebuvo artimas 30 tūkst., todėl jo neužteko vienai atskirai apygardai sukurti.

– Kaip, pagal Jūsų teikiamą pataisą, būtų kuriama nauja apygarda, skirta užsienio lietuviams?

Šiandien šalyje yra 71 vienmandatė apygarda. Tačiau kiekvienais metais VRK turi tikslinti vienmandačių apygardų ribas, nes gyventojai migruoja. Vilniuje jų daugėja, Kauno rajone – daugėja, o kažkur kitur mažėja. Pavyzdžiui, praėjusių rinkimų metu Vilniuje buvo padidintas vienmandačių apygardų skaičius. Tai nesukeltų jokių techninių sunkumų, jeigu atsirastų dar viena vienmandatė apygarda užsienyje. Lietuviai, esantys užsienyje, kaip dabar balsuoja Lietuvos ambasadose, taip balsuotų ir įkūrus naują apygardą.

Tokioje apygardoje užsienio lietuviai galėtų rinkti savo atstovą į Seimą. O kur tas atstovas gyvena, kas jis toks būtų – aš nežinau. Jis gali būti ir Kelmėje gyvenantis žmogus ar užsienyje gyvenantis lietuvis, kuris aktyviai veikia toje sferoje.

– Seimo narys, išrinktas tam tikroje apygardoje, paprastai ten turi ir savo būstinę, darbuotojus, yra paskirtas laikas susitikimams su rinkėjais, kuriuose aptariamos apygardos problemos. Kaip tai padaryti Seimo nariui, kuris atstovautų užsienyje gyvenančius rinkėjus?

– Negaliu pasakyti. Seimo narys – ir vienmandatininkas, ir daugiamandatininkas – gali bet kurioje apygardoje dirbti ir kurti savo biurą, o gali ir niekur nekurti. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad visų teisės yra vienodos ir nesvarbu, kad Klaipėdoje yra išrinkta Seimo narė, aš galiu ten irgi vykti ir rengti susitikimus su gyventojais. Niekas negali to uždrausti.

Tai šito žmogaus apygarda būtų užsienis, įvairios valstybės. Ar jis ten važinėtų, ar ne – negaliu pasakyti. Kol kas nėra apgalvoti tokie dalykai.

– Bet ar apskritai verta užsienio lietuviams turėti savo atstovą Lietuvos Seime? Juk jiems nebėra aktualios nei Lietuvoje įgyvendinamos švietimo ar sveikatos reformos, nei Darbo kodekso pakeitimai. Šiandien šie piliečiai savo noru gyvena ne Lietuvoje, jie naudojasi kitų šalių infrastruktūra, laikosi kitų šalių įstatymų.

– Bet juk jie yra piliečiai ir niekas neturi teisės atimti iš jų galimybės balsuoti.

– Išvykusių iš Lietuvos asmenų mokesčiai keliauja nebe į Lietuvos biudžetą. Seimo narius išlaiko Lietuvoje gyvenantys ir čia mokesčius mokantys piliečiai. Ar tai reikštų, kad užsienio lietuvių atstovą išlaikytų ne apygardos rinkėjai, o kiti – Lietuvoje likę piliečiai?

– Mes esame Europos Sąjungoje. Jie moka mokesčius ten, bet nėra taip, kad mokesčių nemokantys neturi teisės. Jie yra piliečiai. Prisideda prie mokesčių ar neprisideda – čia jau kitas klausimas. Aš abejoju, ar jie visiškai neprisideda. Jie išlaiko, remia savo artimuosius, kurie gyvena Lietuvoje. Užsienio lietuviai nėra atitrūkę nuo Lietuvos, tai rodo kasmet didėjančios pinigų perlaidos į Lietuvą, apie 1,5 mlrd. eurų per metus, ir didėjantis grįžtančiųjų gyventi skaičius. Jų ryšys nėra nutrūkęs. Tų, kurie nutraukė savo ryšį su Lietuva, vargu ar jie apskritai ateitų balsuoti.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė./ Romo Jurgaičio nuotrauka

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė: balsuojančių užsienio lietuvių apygardai nepakanka

Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai nuolat prašo atskiros apygardos užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams. Ta apygarda kaip tokia Seimo rinkimuose būtų galima, tik reikia, kad balsuotų tam tikras skaičius rinkėjų. Šiandien mes turime duomenis, kad virš 300 tūkst. Lietuvos piliečių yra išvykę, gyvena užsienyje, tačiau iš jų per paskutinius 2016-ųjų metų Seimo rinkimus užsiregistravusių buvo 19 tūkst. su trupučiu, o iš jų 16,4 tūkst. balsavo rinkimuose.

Tam, kad galėtume pradėti diskutuoti dėl atskiros apygardos užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, reikėtų, kad balsuotų 33–34 tūkst. rinkėjų. Tad dar reikėtų pasistengti, kad užsienyje gyvenantys lietuviai aktyviau balsuotų, kad panašus rinkėjų skaičius kiekvienoje apygardoje rinktų Seimo narį.