#RinkimųMaratonas. Kas bus toliau – liberalai išnyks? Socdemai turės naują vadą?
Ku­rio­se sa­vi­val­dy­bė­se rin­ki­mų prog­no­zės iš­si­pil­dė, o ku­rio­se su­lau­kė­me staig­me­nų? Ir ku­rio­se iš jų ky­la grės­mė, kad dėl bal­sų pir­ki­mo skan­da­lų rin­ki­mų re­zul­ta­tai ga­li bū­tų pa­nai­kin­ti. Apie sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų ir tie­sio­gi­nių me­rų rin­ki­mų re­zul­ta­tus kal­ba­mės su My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to Po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to doc. Dr. Vy­tau­tu Dumb­liaus­ku.

– Šiuos savivaldos rinkimus laimėjo visuomeniniai rinkimų komitetai, sulaukę 27 proc. rinkėjų palaikymo. Už jų rikiuojasi Tėvynės sąjunga – krikščionys demokratai (16 proc.) ir socialdemokratai (13 proc.) Tikriausiai tokių rezultatų ir buvo galima tikėtis?

– Aš gal mažau tikėjausi visuomeninių rinkimų komitetų sėkmės. Daugoka. Jie kone dvigubai aplenkė visas rimtąsias partijas. Tai, sakyčiau, netikėtumas. Tačiau tokia išlyga, kad ne visi visuomeniniai rinkimų komitetai yra tikri. Reikėtų atmesti Remigijų Šimašių, Liberalų sąjūdžio išdaviką, aš nebijau to žodžio, Algį Kašėtą Varėnoje, kuris yra senas politikas, kaip ir R. Šimašius ir Vytautą Grubliauską Klaipėdoje.

Tiesa, V. Grubliauskas yra kiek kitoks, jį į rinkimus eiti su komitetu privertė patys liberalai, Klaipėdos mieste kandidatu iškėlę Simoną Gentvilą. Tačiau jie visi yra politikai. Juos atmetus visuomeninių rinkimų komitetų pergalė būtų šiek tiek mažesnė.

Visgi, jeigu pavadinsime visus komitetus vietos partijomis, akivaizdu, kad vietinės partijos ima lenkti nacionalines partijas. Šiuo požiūriu partijoms reikėtų mąstyti, kaip galėtų konkuruoti su tais komitetais.

– Ar neturėtų nacionalinės partijos prisiimti tam tikros atsakomybės už tokią komitetų sėkmę šiuose savivaldos rinkimuose?

– Kaltė – toks žodis, gal per griežtas. Kalbant apie Liberalų sąjūdį, jis yra gilioje problemoje. Galima suprasti R. Šimašių ir A. Kašėtą, kad jie stengėsi atitolti, eiti savarankiškai. Matyt, labai nori būti merais. Tai gal ne partijos kaltė. Tiesiog Liberalų sąjūdį ištiko Eligijaus Masiulio atvejis, o santykiai politinės partijos su verslu visą laiką yra pavojingi.

Tačiau tiesa, kad nuo partijų veiklos priklauso rezultatai. Jeigu jos nesugeba tam tikroje vietoje įkurti aktyvaus skyriaus, išlaikyti esančių narių, o greta atsiranda aktyvus komitetas, tai čia jos rinkimus pralaimi.

Šiandien nacionalinių partijų reitingai yra vieni žemiausių. Visose apklausose partijos konkuruoja su Seimu pagal nepopuliarumą. Tai šia prasme gal ne tiek kaltė, kiek pasikeitusi politinė situacija ir partijos turėtų joje adaptuotis.

– Paminėjote Liberalų sąjūdį. Visi tikėjosi, kad ši korupcijos skandalo krečiama partija, nuo kurios atskilo daug narių, šiuose rinkimuose bus pralaimėjusioji pusė. Tačiau partija užsibrėžtus tikslus pasiekė: peržengė 5 proc. barjerą, du jų merai laimėjo jau pirmajame ture, kiti 10 dėl rajonų vadovų varžysis antrajame ture.

– Viena hipotezė, gal spėjimas labiau, kad Liberalų sąjūdžio rinkėjas yra labai ištikimas. Tai yra išsilavinę, dažniausiai verslūs žmonės, veiklūs mokytojai, gydytojai. 2012 m. Seimo rinkimuose Liberalų sąjūdis daugiamandatėje apygardoje gavo 117 tūkst. balsų. Tai 2016 m., po E. Masiulio dėžutės su 6 tūkst. eurų, Liberalų sąjūdis gavo 115 tūkst. balsų. Tik 2 tūkst. prarado. Nors partijai buvo suduotas didelis smūgis, rinkėjai partijos nepaliko. Mane tai labai nustebino.

Šiuo atveju sakyčiau, kad partijos rinkėjai lieka ištikimi. Liberalų pirmininkas Eugenijus Gentvilas šioje situacijoje partiją vairuoja labai neblogai. Tiesa, šiandien spaudos konferencijoje pareiškė, kad trauksis iš partijos pirmininko posto, bet, manau, kad išeis pakelta galva.

Antra hipotezė susijusi su vietos savivaldos specifika. Žmonės labiau žiūri į konkrečius politikus tam tikrame rajone, į asmenybes. Pavyzdžiui, liberalų kandidatas Rietave Antanas Černeckis. Mažytė savivaldybė, joje kandidatas ilgai meru dirba, jis žmonėms tinka. Šiuo atveju žmonės žiūri į patį asmenį, o jo partiškumas lieka antroje – trečioje vietoje.

– O ką tai rodo: kad mūsų rinkėjams nerūpi, kad partija arba jos vadovai gali būti korumpuoti?

– Liberalų sąjūdžio rinkėjai, matyt, traktuoja, kad ne visi partijos nariai yra su tais dalykais susiję. Įtariamas partijos vadovas atsistatydino, o E. Gentvilui negali nieko pripaišyti. Jis liko tikrai švarus. Taip pat ir R. Šimašius, kuris, tiesa, vėliau pabėgo. Taip kad rinkėjai gal ir per daug tolerantiški, tačiau, matyt, partijos išlikimas politiniame lauke jiems tapo svarbiau, nei kai kurių jos narių korupcija.

– Socialdemokratų partijos reitingas šalyje taip pat yra žemas, ypač po skilimo, tačiau savivaldos rinkimuose ji yra antra iš politinių partijų, merų postus galinti iškovoti 27 savivaldybėse. Tokios sėkmės artėjančiuose Seimo rinkimuose ši partija greičiausiai nepakartos?

– Seimo rinkimai ir savivaldos rinkimai turi savo specifiką. Iš regioninių rinkimų išvesti tiesioginės priklausomybės neverta, nes yra rajonų, kur partijos atstovai yra labai populiarūs ir kartais nesuprasi, kodėl. Greičiausiai dėl savo žmogiškųjų savybių.

Socialdemokratai šia prasme mane labai nustebino, nes rinkimuose aplenkė „valstiečius“. Jie dabar yra tarsi prie tų nykštukinių partijų ir šalyje turime du milžinus: Tėvynės sąjungą ir ir „valstiečių“ sąjungą. Visos kitos partijos, kurios sukasi aplinkui, surinko apie penkis procentus. O čia kaukšt – socialdemokratai surenka daugiau. Tai rodo tos partijos galingumą. Ji turi struktūrą, yra viena iš daugiausiai narių turinčių partijų, buvusi valdžioje šitiek metų. Tačiau šiandien jie virsta mažų miestelių partija ir jiems reikia mąstyti, kaip paimti didžiuosius miestus.

– Tiek socialdemokratai, tiek socialdarbiečiai į Vilniaus miesto tarybą nepateko. Turi socialdemokratai ar nuo jų atskilę socialdarbiečiai kokių nors šansų greitu laiku susigrąžinti rinkėjų pasitikėjimą Vilniaus mieste?

– Vilniaus mieste – sunkokai, ypač, kai čia grįžo Viktoras Uspaskichas ir būtent jis išstūmė socialdemokratus iš tarybos. Vilniaus miesto taryboje „Darbo partija“ turės 5 mandatus.

Tačiau socialdemokratų laukia partijos pirmininko rinkimai. Sunku pasakyti, kaip eiliniai partijos nariai traktuos šių rinkimų rezultatus. Yra tokia versija, kad partijos pirmininko rinkimus gali laimėti Jonavos meru tapęs Mindaugas Sinkevičius, kuris buvo partijos senosios nomenklatūros kandidatas. Tuomet G. Kirkilas su savo komanda grįš. Tokiu atveju partija galėtų sustiprėti visos Lietuvos mastu ir Seimo rinkimams ruoštis kaip viena partija.

– Dar gerokai iki rinkimų buvo prognozuota R. Šimašiaus ir Artūro Zuoko dvikova antrajame ture Vilniaus mieste. Jūsų nuomone, kaip galėtų baigtis antrasis turas ir kuris iš šių kandidatų laimės?

– Nedrįsčiau prognozuoti. A. Zuokas gali paimti V. Uspaskicho balsus. Aš manyčiau, kad A. Zuokas rusakalbiams yra artimesnis kandidatas, ir žavesio turi, nors yra teistas kandidatas, turintis ryšių su verslu. Aišku, R. Šimašius gali paimti Dainiaus Kreivio balsus. Tarsi žiūrint objektyviai R. Šimašius turėtų nugalėti, bet, manyčiau, kad kova bus įtempta ir rezultatas apylygis.

Daugiau žiūrėkite laidoje „Rinkimų maratonas“:

.