„Auksinė tremtis“ rinkėjams nerūpi
Sa­vi­val­dos ir pre­zi­den­to rin­ki­mų fo­ne var­žy­tu­vės dėl eu­ro­par­la­men­ta­rų man­da­tų at­ro­do tar­si an­traei­lis da­ly­kas. Rin­kė­jų ne­do­mi­na dėl vie­tos po Briu­se­lio sau­le pa­si­ry­žu­sių grum­tis po­li­ti­kų kal­bos, to­dėl kam­pa­ni­ja sto­ko­ja in­tri­gos ir spal­vų. Eks­per­tai ra­mi­na, kad Lie­tu­va šiuo po­žiū­riu nė­ra iš­skir­ti­nė – pa­na­šios ten­den­ci­jos vy­rau­ja dau­ge­ly­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES) vals­ty­bių.

Tai, kad gegužės 26-ąją numatytas ne tik prezidento rinkimų antrasis turas, bet ir vyks Lietuvos atstovų į Europos Parlamentą (EP) rinkimai, prisimena retas pilietis. Nors laiko šiam renginiui populiarinti bei pretendentams į EP reklamuotis dar pakanka, politologai spėja, kad daugiau susidomėjimo šiais rinkimais neatsiras. Tikimasi, kad rinkėjų aktyvumą padidins kartu vyksiantis lemiamas balsavimas dėl prezidento posto. 2009-aisiais, kai Dalia Grybauskaitė prezidente buvo išrinkta per pirmąjį turą, tad antrasis nevyko, balsuoti rinkimuose į EP atėjo 20 proc. rinkėjų.

EP analitikai neseniai paskelbė savo spėjimus apie galimus balsavimo Lietuvoje rezultatus. Pagal juos, daugiausia – po keturis mandatus – šįkart turėtų iškovoti valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Spėjama, kad po vieną mandatą turėtų laimėti socialdemokratai, „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“. Lietuva į EP renka 11 savo atstovų.

Nemato naudos

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, rinkimai į EP nepopuliarūs dėl kelių priežasčių. „Viena jų ta, kad rinkėjai nesieja savo problemų su EP priimamais sprendimais. Kita vertus, kadangi į EP renkama nedaug mūsų šalies politikų, pačios partijos nemato bent kiek didesnės naudos. Laimėjus Seimo, savivaldybių tarybų narių mandatų, vienokią ar kitokią naudą pajunta visi partijos kolegos“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas. Dėl to, anot jo, ir rinkimų į EP kampanija paprastai yra kur kas nykesnė nei kitų rinkimų. L. Bielinio teigimu, panašus požiūris vyrauja ir kitose ES valstybėse.

Tai, kad rinkėjai savo gyvenimo pokyčių su EP nesieja, leidžia mūsų išrinktiems politikams pareigas atlikti formaliai. „Net jei į EP yra išrenkamas nevykęs kandidatas, padaryti ką nors labai bloga jis tiesiog negali“, – pažymėjo ekspertas.

Jo požiūriu, kadenciją baigiančių mūsų šalies atstovų veiklą EP galima vertinti labai skirtingai. „Pozityviai vertinčiau Petrą Auštrevičių, manyčiau, jis padarė viską, ką galėjo. Adekvatūs buvo socialdemokratai, pirmiausia – Vilija Blinkevičiūtė, tam tikrą įdirbį turi konservatorė Laima Andrikienė. „Valstiečio“ Bronio Ropės tarsi ir nebuvo matyti, visi kiti, mano galva, tiesiog poilsiavo“, – kalbėjo L. Bielinis. Kritiškai jis vertino ir naujuosius partijų surikiuotus kandidatus į EP. Politologo teigimu, į sąrašus pateko tie, kuriuos partijos tarsi norėtų eliminuoti iš vidaus politikos, sumažinti jų įtaką organizacijoje. „Politikos emeritams“ siūloma „auksinė tremtis“, – sakė jis.

Kita vertus, tarp pretendentų yra ir tokių, kurie, tikimasi, EP galėtų turėti šiokį tokį balsą. „Žinoma, visi puikiai supranta, kad pagal turimų mandatų skaičių mūsų įtaka – minimali“, – pridūrė L. Bielinis. Kaip ir anksčiau, partijos, sudarydamos kandidatų į EP sąrašus, žaidžia tą patį žaidimą – ieško rinkėjus patraukiančių ryškių veidų. Ir, anot jo, dažniausiai joms nerūpi ideologija, pozicija, svarbu, kad būtų „geras dirgiklis“.

Politologas mano, kad dalyvauti EP rinkimuose nusiteikę visuomeniniai komitetai didesnių šansų neturi. „Akivaizdu, kad rinkėjai balsuos už stipriausias partijas, lems jų susikurtas įvaizdis. Nebent komiteto lyderis būtų iš tiesų išskirtinė, visų mylima ir pripažinta asmenybė. Tačiau to nematome“, – dėstė L. Bielinis.

Pasigendama intrigos

Pasak politologo Lino Kojalos, ES institucinė sąranga yra gana sudėtinga, todėl daugeliui europiečių, ne tik lietuvių, ją perprasti yra palyginti sunku. „Kitas dalykas, matyt, EP rinkimams trūksta intrigos. Dažniausiai daugelis europiečių juose nemato ryškių politinių batalijų, nesupranta, kad ir jų priimamas sprendimas gali nulemti kiekvieno europiečio ateitį. Taigi trūksta emocijos, kuri skatintų domėtis tais procesais, patrauktų žiniasklaidos dėmesį ir panašiai. Tiesa, šie EP rinkimai gali būti kiek kitokie. Kyla euroskeptiškos jėgos, todėl tikimasi, kad bendras aktyvumas bus šiek tiek didesnis nei prieš penkerius metus“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ekspertas. Kokią įtaką rinkimams gali turėti „Brexitas“, jo požiūriu, kol kas sunku prognozuoti. Vis dar remiamasi planu, pagal kurį, Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, europarlamentarų skaičius būtų sumažintas nuo 751 iki 705.

Vertindamas Lietuvos partijų siūlomus kandidatus L. Kojala pažymėjo, kad „savaime nėra blogai į EP siųsti nusipelniusius politikus“. „Aišku, kad ten reikia ir svorio, ir tarptautinės patirties, ir pačios institucinės sąrangos supratimo. Labai aktualu, kad tie politikai būtų aktyvūs, nes mandatų nedaug. Bet čia veikia paklausos ir pasiūlos dėsnis – jei rinkėjai nekelia kokybės kartelės, tai ir partijos retai yra suinteresuotos tai daryti. Norėtųsi tikėti, kad pačios partijos tuos rinkimus traktuoja rimtai ir į EP bus siunčiami geriausieji“, – vylėsi politologas.

Atsakingi patys europarlamentarai

Kadangi europinio lygmens prognozės yra labai sudėtingos, L. Kojala mano, kad Lietuvoje jos nebūtinai išsipildys. „Be abejo, reikia žiūrėti į nacionalinių partijų populiarumą ir iš to mėginti kildinti būsimą rezultatą“, – sakė jis.

Politologo nuomone, vertinti kadenciją baigiančių mūsų europarlamentarų darbą sunku. Esą kartais per daug dėmesio skiriama formaliems rodikliams. „Tai tikrai nėra objektyvus, tikruosius rezultatus parodantis kriterijus. Todėl jų veiklą vertinti sudėtinga, reikia suktis Briuselyje, matyti, kiek jie inicijuoja teisės aktų, kaip aktyviai juos gina, kaip tai daro naudodamiesi ne tik formaliomis procedūromis, bet ir neformaliuose susitikimuose. Todėl šiuo atveju atsakomybė tenka patiems parlamentarams – daugiau pasakoti apie savo darbą, jo rezultatus, kad rinkėjai suprastų tokios veiklos svarbą visiems“, – teigė ekspertas. Jo akimis, tai padėtų „trumpinti“ distanciją tarp Vilniaus ir Briuselio.

Kartu L. Kojala apgailestavo, kad ne visi Lietuvos europarlamentarai demonstruoja norą ieškoti dialogo su rinkėjais, nors resursų EP tam tikrai yra skiriama daug. Kadangi suvokimas, koks svarbus yra EP vaidmuo, gali formuotis dešimtmečiais, L. Kojalos nuomone, neturėtume labai savęs plakti dėl per menko žinių apie europines struktūras bagažo. „Manau, visa Europa susiduria su ta pačia bėda“, – ramino jis.

Kandidatų netrūksta

Baigiantis registracijai Vyriausioji rinkimų komisija kaip politinės kampanijos dalyvius EP rinkimuose registravo 11 partijų ir keturis visuomeninius rinkimų komitetus. LVŽS sąrašo vedlys – B. Ropė, antras – praeityje garsus krepšininkas Šarūnas Marčiulionis. LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis žiniasklaidai aiškino pats pakvietęs šį sportininką kandidatuoti, nes yra įsitikinęs, kad „tokių asmenybių įsitraukimas į politiką yra labai naudingas Lietuvai“. R. Karbauskio teigimu, Š. Marčiulionis siūlys EP įsteigti Jaunimo ir sporto komitetą. Į „valstiečių“ penketuką taip pat įtrauktas viešųjų ryšių specialistas Linas Kontrimas, verslininkė Laima Mogenienė bei patarėja EP dirbanti Karolina Štelmokaitė.

Konservatorių sąrašo vėliavnešys – Vasario 16-osios akto originalą Berlyne radęs VDU profesorius Liudas Mažylis. Penketuke yra Seimo nariai senbuviai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, Audronius Ažubalis, taip pat Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, atstovaujanti jaunajai konservatorių kartai.

Lietuvos socialdemokratų partija į Briuselį ketina siųsti V. Blinkevičiūtę, parlamentarus Rasą Budbergytę, Juozą Oleką, Julių Sabatauską ir partijos narę Orintą Leiputę. Pirmas Liberalų sąjūdžio sąraše – į prezidentus kandidatuojantis P. Auštrevičius, jame taip pat yra Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Gelūnas, Eugenijus Gentvilas, Vitalijus Gailius.

Gegužę vyksiančiuose rinkimuose savo kandidatų sąrašus planuoja kelti visuomeninis komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“, europarlamentaro Rolando Pakso judėjimas, teisininku save vadinančio Stanislovo Tomo sąrašas, taip pat filosofo Vytauto Radžvilo komitetas „Susigrąžinkime valstybę“. Maksimalus kandidatų skaičius teikiamame rinkimų sąraše – 22.

Pastaruosius penkerius metus Lietuvai EP atstovavo socialdemokratai V. Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis, liberalas P. Auštrevičius bei buvęs liberalas Antanas Guoga, konservatoriai L. Andrikienė ir Algirdas Saudargas, „valstietis“ B. Ropė, „darbietis“ Viktoras Uspaskichas, be partijos likę R. Paksas bei Valentinas Mazuronis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis.