„Apačių“ prezidentas: ar šis titulas Sauliui Skverneliui dar pasiekiamas?
Pa­sta­ruo­ju me­tu, ki­lus vy­riau­sy­bės kri­zei, prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis, užuot ge­si­nęs lau­žą, į jį py­lė ben­zi­ną – švais­tė­si ne­at­sa­kin­gais par­eiš­ki­mais, bu­vo už­sis­py­ręs, LRT.lt tei­gia po­li­to­lo­gas An­ta­nas Ku­la­kaus­kas. To­dėl, anot jo, prem­je­rui sva­jo­ti apie ta­pi­mą „a­pa­čių“ kan­di­da­tu ne­ver­tė­tų. Tuo me­tu so­cio­lo­gė Ra­sa Ali­šaus­kie­nė ne­pri­ta­ria šiam po­žiū­riui ir tvir­ti­na, kad S. Skver­ne­lis be strei­kuo­jan­čių mo­ky­to­jų tu­ri ki­tas so­cia­li­nes gru­pes, ku­rių šir­dis ga­lė­tų už­ka­riau­ti per pre­zi­den­to rin­ki­mus.

„Manome, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas laimės prezidento rinkimus, nes jis bus kandidatas, kuris atstovaus ne „viršūnėms“, o „apačioms“, apie kurias prezidentė šnekėjo, o tokių kandidatų, kurie atstovaus „apačioms“, kol kas nedaug girdėjome. Tie kandidatai, kurie pasiskelbė, rengiasi „viršūnėms“ atstovauti“, – taip 2018 m. rugsėjo 18 d. socialiniame tinkle „Facebook“ rašė „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

Jei anksčiau visuomenės apklausų rezultatai rodė, kad premjeras buvo vienas iš lyderių tarp potencialių kandidatų į prezidentus, tai pastaruoju metu į pirmąsias pozicijas įsiveržė ekonomistas Gitanas Nausėda ir konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas yra minėjęs, kad premjeras S. Skvernelis būtų geriausias partijos kandidatas į prezidentus, tačiau pats S. Skvernelis iki šiol neatskleidžia, ar dalyvaus kitąmet vyksiančiuose rinkimuose.

Jei anksčiau visuomenės apklausų rezultatai rodė, kad premjeras buvo vienas iš lyderių tarp potencialių kandidatų į prezidentus, tai pastaruoju metu į pirmąsias pozicijas įsiveržė ekonomistas Gitanas Nausėda ir konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė.

Pastarąjį mėnesį Lietuvoje griaudėjo protesto akcijos – prie Seimo į mitingą rinkosi vaiko teisių apsaugos reforma nepatenkinti piliečiai, mokytojai dėl etatinio darbo apmokėjimo streikuoja jau visą mėnesį, o dalis jų jau daugiau nei 10 naktų nakvojo Švietimo ir mokslo ministerijos patalpose, laukdami derybų su ministerijos vadovybe. Galiausiai savaitgalį Vilniuje dėl vyriausybės vykdomų reformų įvairių sričių profesinės sąjungos surengė masinę protesto akciją ir mitingą, kuriame vyriausybės vadovas buvo kaltinamas arogancija ir nenoru susikalbėti.

Ar šis masinis nepasitenkinimas gali sukliudyti S. Skverneliui tapti „apačių“ kandidatu į prezidentus?

Sociologas: prezidentų su minuso ženklu neišrenka

LRT.lt kalbintas visuomenės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius, sociologas Vladas Gaidys sakė, kad premjeras S. Skvernelis galėtų tapti, R. Karbauskio žodžiais tariant, „apačių“ arba antrosios Lietuvos prezidentu, tačiau vyriausybės vadovo vertinimų tendencijos optimistinės perspektyvų jam nepiešia.

„S. Skvernelio populiarumas šį pusmetį nuosekliai mažėja. Vertinant apklausas nuo vasaros, tai premjero populiarumas menksta: šiuo metu S. Skvernelį palankiai vertina 45 procentai apklaustųjų, nepalankiai – 32 procentai, liepą premjerą palankiai vertino 52,5 procentai, o neigiamai – 24,4 procentai apklaustųjų. [...]

A. Kulakauskas./BNS nuotrauka

Prezidentas negali būti su neigiamu reitingu, jis turi ir vienas, ir kitas visuomenės grupes pritraukti. Galbūt vienus labiau patrauktų, kitus – mažiau, bet reikia daugiau populiarumo. Pavyzdžiui, Valdas Adamkus ar Dalia Grybauskaitė aprėpė plačius visuomenės sluoksnius, juos rėmė platus elektoratas, o S. Skvernelis šito jau nebeturi. Jeigu pažiūrėtume į socialines demografines grupes, tai yra daug grupių, kur S. Skvernelio reitingas yra giliai neigiamas. Pavyzdžiui, jaunimas jį neigiamai vertina, žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą jį neigiamai vertina. [...]

Jeigu S. Skvernelio reitingų tendencija nepasikeis, tai jis metus baigs su minuso ženklu, o su minuso ženklais prezidentais neišrenka“, – atkreipė dėmesį sociologas.

V. Gaidys, kalbėdamas apie mokytojų streikų įtaką premjero populiarumui, teigė manantis, kad labiausiai šių įvykių kontekste nukentėjo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, kuri buvo atleista iš pareigų.

V. Gaidys, kalbėdamas apie mokytojų streikų įtaką premjero populiarumui, teigė manantis, kad labiausiai šių įvykių kontekste nukentėjo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, kuri buvo atleista iš pareigų. Tiesa, anot jo, pats S. Skvernelis nevengė aštriai sukritikuoti protestuojančius pedagogus, tačiau, sociologo manymu, griežtas vyriausybės vadovo tonas nebūtinai jam pakenks.

„Griežtoki, gruboki pasisakymai premjerui nepadeda. [...] Iš kitos pusės, S. Skverneliui jo griežtumas, kaip įvaizdžio dalis, gali atnešti naudos: jis atleido tris ministrus, tarp kurių – J. Petrauskienę, jis parodė, kad jei ministrai blogai elgiasi, tai šmakšt – ir ministrų nebėra. Taigi pasakyti, kaip S. Skvernelio populiarumą paveiks pastarieji, su protestais susiję įvykiai, sunku“, – svarstė pašnekovas.

V. Gaidys./ Alinos Ožič nuotrauka

Premjeras taikosi į kitas socialines grupes

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė, sociologė Rasa Ališauskienė LRT.lt tvirtino, kad mokytojų protestų įtakos S. Skverneliui nereikėtų sureikšminti. Jos manymu, jei S. Skvernelis ketina dalyvauti prezidento rinkimuose, jis jau dabar turi kitas socialines grupes, kurių balsus galėtų patraukti į savo pusę.

„Dabar apeliuojama tarsi į kitas socialines grupes – ne į mokytojus, o labiau į pensininkus, į nepasiturinčius tėvus. Aišku, kyla klausimas, ką R. Karbauskis vadina „apačiomis“. Jei suprastumei tą retoriką, kad omeny turimi labiau nepasiturintys žmonės, socialiai pažeidžiami, tai šiuo atveju premjero ir R. Karbauskio komunikacija nukreipta į minėtus žmones. Šiuo požiūriu S. Skvernelio palaikymas tose grupėse neturėtų sumažėti ir tas atstovavimas yra tarsi nuoseklus, nes jie kalba, pavyzdžiui, apie pensijų pakėlimą, vaiko pinigų padidinimą“, – kalbėjo R. Ališauskienė.

R.Ališauskeinė./ Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Sociologė pažymėjo, kad įvertinus dabar kandidatais į prezidentus pasiskelbusius asmenis, galima pamatyti, kad kairiųjų pažiūrų rinkėjai stipraus kandidato kol kas neturi.

„Kalbant apie pretendentus į prezidentus, tai matau tuščią, neužpildytą erdvę kairėje pusėje, nes tiek G. Nausėda, tiek I. Šimonytė yra daugiau centro dešinėje. Pagal visuomenės ideologines nuostatas, didesnė dalis visuomenės yra kairiųjų pažiūrų, bet jie kol kas savo kandidato nemato. Tiesa, kairiųjų pažiūrų rinkėjai remia labiau G. Nausėdą negu I. Šimonytę, bet G. Nausėda taip pat nėra visiškai priimtas. Taigi susidaro vakuumas ir jo niekas neužpildo“, – aiškino R. Ališauskienė ir pridūrė, kad minėtą vakuumą galėtų užpildyti S. Skvernelis.

R. Ališauskienė: „Kalbant apie pretendentus į prezidentus, tai matau tuščią, neužpildytą erdvę kairėje pusėje, nes tiek G. Nausėda, tiek I. Šimonytė yra daugiau centro dešinėje.“

Anot sociologės, tai reiškia, kad premjeras dar tebeturi šansą sužavėti kairiųjų pažiūrų rinkėjus, mat S. Skvernelis, pašnekovės teigimu, yra žinomas politikas ir jam didinti savo žinomumą papildomomis pastangomis nereikėtų.

R. Ališauskienė sutiko, kad S. Skvernelio viešoji retorika yra grubi, tačiau, kaip ir V. Gaidys, ji spėjo, jog kairiesiems toks politiko stilius gali būti priimtinas.

„S. Skvernelio ir jo komandos komunikavimo, bendravimo stilius yra pakankamai arogantiškas, komentarai yra prieštaringi – iš ryto ministrai jam geri, o jau po pietų kalba apie interpeliaciją. [...] Bijau, kad kairiosios rinkėjų pusės arba, kaip jie vadina, „apačių“, toks elgesys nesupykdytų. Jiems patinka toks aštresnis kalbėjimas“, – komentavo sociologė.

Politologas: kandidatų reitingai kyla, mažėjant S. Skvernelio populiarumui

„Akivaizdu, kad negali“, – į LRT.lt užduotą klausimą, ar S. Skvernelis gali tapti „apačių“ prezidentu, atsakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Antanas Kulakauskas.

Politologo manymu, pastaruoju metu įsiplieskusios protesto prieš vyriausybės vykdomas reformas akcijos yra signalas, kad S. Skverneliui dalyvavimas prezidento rinkimuose apkarstų.

Politologo manymu, pastaruoju metu įsiplieskusios protesto prieš vyriausybės vykdomas reformas akcijos yra signalas, kad S. Skverneliui dalyvavimas prezidento rinkimuose apkarstų.

„Sunkiai įsivaizduoju, kad pačiam S. Skverneliui užtektų proto dabar išsikelti kandidatu į prezidentu arba, kad tai padarytų „valstiečiai“. Nes dabar kyla klausimas, ar patys „valstiečiai“ išliks valdžioje. Neaišku, kaip viskas vystysis, kokios bus aplinkybės, bet plika akimi matosi, kad tas masinis mitingas yra „ant bangos“, o tokios tendencijos atveria arba gali atverti kelią į valdžią opozicinėms jėgoms“, – perspėjo A. Kulakauskas.

Jo manymu, S. Skvernelio populiarumo kritimas susijęs su tuo, kad 2016 m. suformuota vyriausybė tiesiog nepatenkino piliečių lūkesčių, kitaip tariant, pasak pašnekovo, rinkėjai iš S. Skvernelio ministrų kabineto tikėjosi proveržio, bet to nesulaukė.

Romo Jurgaičio nuotrauka

„Valdžios retorika kadencijos pradžioje buvo kitokia. Mane maloniai nustebino ta transformacija, kai buvęs policijos vadas pavirto visiškai normaliu, situaciją suvokiančiu politiku, kuris atrodė pakankamai jautrus. O dabar matosi, kad to virsmo ilgam neužteko. Gali būti, kad S. Skvernelio įvaizdis buvo suformuotas, surepetuotas dėl viešųjų ryšių ir premjeras gerai atrodė televizijos ekrane. Bet ilgalaikėje perspektyvoje tie darbai, kurie buvo žadėti ir kuriuos buvo įmanoma daryti, nebuvo įvykdyti. Pavyzdžiui, „valstiečius“ palaikė tautiška visuomenės dalis, bet dvigubos pilietybės stūmimas nepatiko tautiškai nusiteikusiems rinkėjams. [...]

A Kulakauskas: „Kairės pusės rinkėjų nusivylimas, visų pirma, susijęs su tuo, kad 90 procentų „valstiečių“ politikos yra dešinioji, modifikuota ir dangstoma kairiosios ideologijos retorika ir lozungais.“

Paskutiniais mėnesiais S. Skvernelis, kai kilo vyriausybės krizė, užuot gesinęs gaisrą, visą laiką pylė benziną savo neatsakingais pasisakymais, užsispyrusiu šnekėjimu, kad biudžetas patvirtintas ir kitaip negali būti – neva buhalteriai suskaičiavo ir mes nieko nekeisime. Tai jau yra ne politiko šnekėjimas“, – komentavo politologas.

A. Kulakausko įsitikinimu, dalies kandidatų į prezidentus populiarumo kilimas gali būti susijęs su S. Skvernelio klaidomis. Politologas prognozavo, kad premjerui įsiveržti į galimų kandidatų į prezidentus lyderio poziciją būtų sunku net jei jis, nusprendęs dalyvauti rinkimuose, imtųsi kairiųjų pažiūrų rinkėjų vienijimo.

„Akivaizdu, kad kandidatų į prezidentus reitingai nuo rudens kyla S. Skvernelio sąskaita. Jei dar kažkas apsispręs kandidatuoti, tai, matyt, S. Skvernelio potencialas dar labiau sumažės. Niekada nesakyk „niekada“, bet sunku tikėtis, kad S. Skvernelis padarys kažkokią mirties kilpą ir pakils į viršų. [...]

Kairės pusės rinkėjų nusivylimas, visų pirma, susijęs su tuo, kad 90 procentų „valstiečių“ politikos yra dešinioji, modifikuota ir dangstoma kairiosios ideologijos retorika ir lozungais“, – dėstė A. Kulakauskas.