Walto Disney‘aus cenzūruota Snieguolės versija
„Snie­guo­lė“ yra jau kla­si­ka ta­pu­si pa­sa­ka, ku­rio­je gė­ris trium­fuo­ja prieš blo­gį. Tai – gra­ži is­to­ri­ja, apie pa­mo­tės en­gia­mą jau­ną, ty­rą gra­žuo­lę, ku­ri pa­de­dant sep­ty­niems mie­liems nykš­tu­kams ran­da ti­krą­ją mei­lę, ra­šo „The Vin­ta­ge News“.

Waltas Disney‘us brolių Grimmų pasaką pavertė pirmuoju pilnametražiu animaciniu muzikiniu filmuku. 1937 metais pasirodžiusi „Snieguolė ir septyni nykštukai“ iki šių dienų yra vienas iš dešimties pelningiausių filmų, kuriuo žavisi ištisos kartos vaikų.

Knygos versijoje karalienė dalyvauja Snieguolės ir princo vestuvėse, kur ji yra nubaudžiama, liepiant šokti iki mirties.

Pasirodo, kad animatorius praleido jam neįtikusias, baisias pasakos detales – jų filme nėra. Visuotinai paplitusi ir šiandien žinoma Walto Disney‘aus papasakota istorija yra apvalyta ir iškarpyta kur kas niūresnės vokiečių brolių Grimmų pasakos versija.

Snieguolės, Pelenės, Rapunzelės ar kitos princesės, šiandien siejamos su brolių Grimmų vardu, nesukūrė nei Jacobas ir Wilhelmas Grimmai. Broliai buvo mokslininkai, tyrėjai, užsiėmę folkloro užrašymu, rinkę pasakas ir vokiečių tautosaką, buvusią turtingos žodinės tradicijos dalimi. XIX amžiaus pradžioje broliai išleido net kelis pasakų rinkinius.

Nepaisant to, kad jų surinktos istorijos buvo ir yra vadinamos pasakomis, rinkiniai nebuvo skirti vaikams. Tekstuose buvo apstu smurto, kraujomaišos ir kitų baisybių, iš kurių vaikus labiausiai gąsdinančiomis turėjo būti išnašos. Štai, pavyzdžiui, Pelenės pasakoje jos įseserės nusipjauna savo jokų pirštus bei kulnus, idant pavyktų savo pėdas sutalpinti į krištolinę kurpaitę.

„Mažojoje Snieguolėje piktoji karalienė liepia medžiotojui nusivesti snieguolę į mišką ir ten ją nužudyti – šis siužetas regimas ir Disney‘aus versijoje.

Brolių Grimmų versijoje karalienė nurodo medžiokliui atnešti atgal Snieguolės vidaus organus, sakydama: „Nužudyk ją ir jos plaučius bei kepenis atnešk man, kad tai įrodytum.“

Vietoje Snieguolės medžiotojas nužudo šerną ir karalienei atneša šerno plaučius bei kepenis. Karalienį juos suvalgo, manydama, kad jie priklausė Snieguolei.

„Virėjui buvo liepta juos išvirti su druska ir tuomet klastingoji moteris juos suvalgė manydama, kad tai – Snieguolės plaučiai ir kepenys“, – rašė broliai Grimmai.

Brolių Grimmų versijoje karalienė Snieguolę mėgina nudobti tris kartus. Pirmąjį karalienė Snieguolei duoda korsetą, kuris yra toks siauras, kad Snieguolė apalpsta. Merginą išgelbėja nykštukai, kurie nukerpa korseto siūlus. Antrąjį kartą karalienė mergaitei parduoda nuodingas šukas, kurias ši įsideda į plaukus ir praranda sąmonę. Ir šį kartą Snieguolę išgelbėja nykštukai. Trečiąjį kartą karalienei pavyksta mergaitę apgauti jai įteikiant nuodingą obuolį. Ši scena palikta ir Walto Disney‘aus filme.

Mirusia laikoma Snieguolė patalpinama į stiklinį karstą tiek knygoje, tiek ir Disney‘aus versijoje. Brolių Grimmų pasakoje staiga atsiradęs princas pareikalauja leisti jam išsigabenti mirusią gražuolę nepaisant to, kad anksčiau šis jos niekada nebuvo sutikęs. Nykštukai leidžia princui tai padaryti, tačiau iš namų išnešant karstą vienas jų suklumpa. Supurtyta Snieguolė išspjauna gerklėje įstrigusį obuolio kąsnį ir netrukus atsigauna. Jokio bučinio nėra.

Tiek folkloro, tiek filmo versijose Snieguolė ir princas staiga vienas kitą įsimyli ir susituokia. Tiesa, originalioje pasakos versijoje mergaitei tėra vos septyneri, Disney‘aus versijoje – keturiolika metų. Bet kuriuo atveju šiandien toks amžius neatrodo tinkamas santuokai.

Filme septyni nykštukai piktąją karalienę nusiveja į mišką, kur ji pastūmėta žaibo smūgio nukrenta nuo ir tokiu būdu miršta.

Knygos versijoje karalienė dalyvauja Snieguolės ir princo vestuvėse, kur ji yra nubaudžiama, liepiant šokti iki mirties.

Brolių Grimmų pasakos karalienės mirties versija yra tokia: „Pora geležinių batų buvo įmesti tarp degančių anglių. Vėliau jie buvo replėmis ištraukti ir padėti prieš karalienę. Ji buvo priversta savo kojas įstatyti į iki raudonumo įkaitintus batus ir šokti iki kol krito negyva.“

Nesunku įsivaizduoti, kodėl Waltas Disney‘us panoro apvalyti pasaką nuo negerybių.