Uždraudė religinius simbolius
Že­ne­vos gy­ven­to­jai nu­spren­dė, kad joks tar­nau­to­jas jų mies­te ne­ga­li dar­be ne­šio­ti kry­že­lio ar bū­ti ap­si­go­bęs mu­sul­mo­niš­ka ska­ra.

Už prieštaringai vertinamą įstatymą, draudžiantį pareigūnams ir valstybės tarnautojams nešioti matomus religinius simbolius, per referendumą pasisakė daugiau nei 55 proc. Ženevos gyventojų. Kritikai perspėjo, kad įstatymas gali privesti prie diskriminacijos, ypač musulmonių moterų, ir galbūt prieštarauja Konstitucijai.

Oficialiai nauju įstatymu siekiama plėsti dialogą tarp religinių grupių ir valstybės bei aiškiau apibrėžti religinės saviraiškos ribą viešajame gyvenime. Pasak šalininkų, įstatymas aiškiau apibrėš esamus Ženevos Konstitucijos principus, kad apsaugotų ir tikinčiųjų, ir netikinčiųjų laisves.

Kantono parlamentas įstatymo tekstą patvirtino pernai balandį. Jam pritarė ir trys pagrindinės Ženevos religinės bendruomenės: Protestantų, Romos katalikų ir Senųjų katalikų bažnyčios, o nepritarė kraštutinių kairiųjų atstovai, žalieji, feminisčių organizacijos, profesinės sąjungos ir musulmonų grupės. Priešininkai surinko pakankamai parašų, kad būtų surengtas referendumas.

Kritikai teigia, kad įstatymas bus engiamojo ir diskriminacinio pobūdžio. Kai kas jį vadina islamofobiniu ir perspėja, kad taikomasi į musulmones moteris, ryšinčias tradicines skaras. Jau dabar Ženevoje mokytojams uždrausta nešioji bet kokius matomus religinius simbolius, įskaitant hidžabą. Naujuoju įstatymu draudimas išplečiamas išrinktiems pareigūnams ir visiems vietos ar kantono lygmens valstybės tarnautojams, bendraujantiems su žmonėmis.

Jau pateiktos dvi apeliacijos dėl naujo įstatymo teksto, o tai gali sutrukdyti jo įsigaliojimui. „Tikiuosi, kad teismai palaikys mūsų pusę, nes įstatymas prieštarauja Šveicarijos Konstitucijai ir Europos žmogaus teisių konvencijai“, – sakė musulmonišką skarą ryšinti vieną iš dviejų apeliacijų pateikusios Žaliųjų partijos atstovė ir išrinkta vietos valdžios pareigūnė Sabine Tighemounine.