Unikali oranžerija atgimė naujam gyvenimui
Di­džiau­sia pa­sau­ly­je Vik­to­ri­jos lai­kų oran­že­ri­ja – nuo­sta­bus pa­mink­las tos epo­chos am­bi­ci­joms ir kū­ry­biš­ku­mui – po už­tru­ku­sios re­no­va­ci­jos vėl at­vers du­ris lan­ky­to­jams. Jie čia ga­lės pa­ma­ty­ti re­čiau­sių pa­sau­lio au­ga­lų.

Oranžerija „Temperate House“ Londono Kju soduose tokia didelė, kad joje tilptų trys dideli reaktyviniai laineriai. Iki 2013 metų, kai buvo uždaryta, ten augo apie 1000 rūšių augalų iš viso pasaulio.

Kaltinės geležies ir stiklo pastatą 1860 metais suprojektavo garsus Viktorijos laikų architektas Decimus Burtonas. Oranžerija buvo atidaryta 1863-iaisiais. Dabar jos renovacija atsiėjo 41 mln. svarų (46 mln. eurų). Teko išimti ir nuvalyti, pataisyti arba pakeisti 69 tūkst. atskirų elementų, restauruoti 15 tūkst. stiklo gabalų. Didžiulėms metalinėms kolonoms prireikė tiek dažų, kad jais būtų galima padengti keturias futbolo aikštes.

Kju sodų administracija tikisi šimtų tūkstančių lankytojų per metus, kai oranžerija gegužės mėnesį bus atidaryta. Iki to laiko sodininkai skuba parvežti augalus, kurių daugelis per renovaciją buvo perkelti į kitus botanikos sodo šiltnamius.

Visiems augalams sugrąžinti prireiks maždaug devynių mėnesių. Tam tikslui atvežta apie 1,3 tūkst. kub. m dirvožemio. Jis maitins 1,5 tūkst. rūšių augalus – paplitusius, retus ir nykstančius, net jau neberandamus laukinėje gamtoje. Oranžerija bus suskirstyta į geografinių zonų skyrius. Juose bus demonstruojami augalai iš Afrikos, Amerikos, Australijos, Himalajų ir Azijos.

Vienas rečiausių eksponatų – į palmę panašus cikūnas Encephalartos woodii iš Pietų Afrikos. Laukinėje gamtoje per visą istoriją aptiktas tik vienas toks pavyzdys; jų seniai nebėra.

Užrašai informuos lankytojus apie augalams gresiančius pavojus, įskaitant keičiamą žemės panaudą, invazines rūšis iš kitų ekosistemų ir miškų kirtimą.

Oranžerijoje įrengta nauja ventiliacija, geresnė šildymo sistema, maitinama iš biomasės katilų netoliese. Kju sodai turi naują oranžerijos priežiūros planą ir tikisi, kad rimtesnių darbų prireiks tik po 25 metų. Valstybės saugomą pastatą iki šiol leidžia eksploatuoti Viktorijos laikų inžinerija. Pagrindinės kolonos yra originalios ir stovės dar 100 metų.