Ugnikalnis grasina sprogimu
Ha­va­juo­se esan­tis Ki­lauė­jos ug­ni­kal­nis ga­li „išsp­jau­ti“ iš pa­grin­di­nio kra­te­rio ak­me­nų ir pe­le­nų, kaip bu­vo nu­ti­kę per sprogs­ta­mą­jį jo iš­si­ver­ži­mą be­veik prieš šim­tą me­tų.

Lavos srautai ir fontanai veržiasi iš Havajų (Didžiosios) salos ugnikalnio naujų stemplių, atsivėrusių rytiniame pakraštyje esančiose gyvenvietėse. Dėl to teko evakuoti beveik 2 tūkst. gyventojų, sunaikinta daugiau kaip 30 pastatų.

Mokslininkai sako, kad sprogstamojo išsiveržimo Kilauėjos viršūnėje pavojus didės artimiausiomis savaitėmis, lavai srūvant iš viršūnėje esančio kraterio į ugnikalnio pakraščius. Garo sprogimų greičiausiai kiltų, jei lava nusileistų žemiau požeminių vandenų lygio. Vulkanas taip pat gali „išspjauti“ pelenų, garo ir sieros dioksido.

Kilauėja – vienas aktyviausių ugnikalnių pasaulyje. Šiuo metu lava, garai ir nuodingosios dujos veržiasi iš 15 naujų plyšių, atsivėrusių maždaug už 40 km nuo viršūnės kraterio. Tos stemplės yra gyvenviečių Leilani Estates ir Lanipuna Gardens teritorijoje. Artimiausiomis savaitėmis ugnikalnis gali „išspjauti“ maždaug dviejų metrų skersmens akmenų ir nusviesti juos beveik du kilometrus. Pelenų ir lapilių lietūs tikėtini už kelių kilometrų nuo kraterio.

Slūgstant lavos ežerui gali susidaryti sąlygos, panašios į buvusias 1924 metais, kai įvyko itin didelis išsiveržimas. Tąsyk sprogimas užmušė vieną žmogų, o akmenys, pelenai ir dulkės veržėsi iš kraterio 17 dienų.

Havajų ugnikalnių observatorijos geologas Donas Swansonas aiškino, kad magma žemiau požeminių vandenų lygio gali nuslūgti maždaug gegužės viduryje. Mokslininkai nežino, per kiek laiko tuomet įvyktų sprogimas, bet spėja, jog tai spartus procesas.

Arti Kilauėjos viršūnės kraterio žmonės negyvena, tačiau lankytojų iki šiol atvyksta į Havajų ugnikalnių nacionalinį parką, apimantį kraterį ir aplinkines teritorijas.

Havajų gubernatorius Davidas Ige pranešė, kad iš geoterminės jėgainės, stovinčios netoli lavos veržimosi vietos, skubama išvežti ten saugotas degių dujų atsargas. Punos eksperimentinėje geoterminėje elektrinėje buvo laikoma beveik 190 tūkst. litrų pentano. Pasak gubernatoriaus, jei vulkaninė stemplė atsivertų jėgainės teritorijoje ir ten tebebūtų degių medžiagų, kiltų didžiulis pavojus.