Tolerantiškiausias Kinijos miestas ir gero maisto sostinė
Ko­ne kiek­vie­nas, pa­pra­šy­tas iš­var­dy­ti di­džiau­sius Ki­ni­jos mies­tus, net ir nak­tį pa­ža­din­tas pa­mi­nė­tų Pe­ki­ną bei Šan­cha­jų. Ki­ti dar pri­dė­tų ne taip se­niai Ki­ni­jos su­sig­rą­žin­tą Hon­kon­gą, ta­čiau tuo var­di­ji­mai grei­čiau­siai ir pa­si­baig­tų, nes ne­dau­ge­lis ką nors ži­no apie tre­čią pa­gal dy­dį ša­lies mies­tą Guang­džou.

Keliautojus galima suprasti – į Kiniją vykstama ne taip dažnai ir, kol neaplankomi jau minėti Pekinas, Šanchajus ir Honkongas, keliauti kitur, nesant kokių nors specialių poreikių, nedaug kas ryžtasi. Aš irgi nebūčiau savo noru atsidūręs Guangdžou, bet man padėjo „China Southern“ oro linijos – jų namų bazė įsikūrusi būtent šiame sunkiai ištariamo pavadinimo mieste.

Jei nori suvokti, kokie antkainiai Kinijoje pagamintoms prekėms taikomi mūsų krašte, nueik į Guangdžou turgų – būsi šokiruotas.

Manau, Kinijoje miestų vardai daro nemažą įtaką pritraukiant turistus. Tarkime, Pekinas ar Šanchajus yra gana aiškūs ir tariami palyginti rišliai, tačiau šimtai Kinijos vietovių turi pavadinimus, kurie neretai skiriasi viena ar dviem raidėmis ir labai sunkiai ištariami.

Todėl vyrauja nuomonė, kad visi kiti Kinijos miestai yra tokie pat panašūs, kaip ir jų pavadinimai. Tačiau Guangdžou – išimtis.

Nori pritraukti turistų

Planuodamas kelionę į Pietryčių Aziją ir pirkdamas bilietus nustebau dėl 15 val. persėdimo nežinomame Kinijos mieste. Iš pradžių net pyktelėjau, tačiau pasidomėjęs vietove supratau, kad tai bus puiki galimybė pamatyti trečią pagal dydį Kinijos miestą, kuris yra gražus ir modernus. Dėl to persėdimo laiką pailginau dar keliomis valandomis – norėjau išsamiau susipažinti su juo.

Pasirodo, „China Southern“ oro linijos ilgą persėdimą Guangdžou taiko tikslingai, kad bent tokiu būdu pritrauktų į miestą svečių. Jos pasiūlo pigesnius skrydžius į Aziją, tačiau ilgėliau užtrunkant Guangdžou.

Kinijos oro vežėjams pritraukti turistų į šalį ėmėsi padėti ir valstybė. Ji prieš keletą metų pradėjo laikytis naujo požiūrio į keliaujančiuosius tranzitu.

Dabar pagrindiniuose Kinijos oro uostuose išduodami trumpalaikiai 1–3 parų leidimai norintiesiems patekti į šalies teritoriją be vizų. Tai puiki motyvacija pasirinkti Kinijos oro vežėjus.

Guangdžou oro uostas yra vienas jų – tereikia turėti savo skrydžio įlaipinimo taloną ir galite keliauti į miestą ar kur kitur.

Be to, oro linijos rūpinasi jumis visą laiką, kol viešite Kinijoje. Jei tarpas tarp skrydžių pasitaiko naktį, suteikiamas nemokamas viešbutis ir transportas iki jo.

Operos teatras.

Viešbučius galima išsirinkti patiems iš keliolikos siūlomų. Tai buvo labai malonus netikėtumas, kurį sužinojome tik atskridę į Guangdžou. Išsirinkome esantį arčiau miesto, kad turėtume daugiau laiko pasižvalgyti vakare.

Į Guangdžou patogiausia nukakti jau minėtomis „China Southern“ oro linijomis. Jos į trečią Kinijos miestą skraidina iš bet kurio didesnio Europos miesto. Jei keliaujate tiesiog į Kiniją, viza teks pasirūpinti iš anksto, jei tranzitu – jokių papildomų dokumentų nereikia. Mūsų lėktuvas nusileido po pietų, taigi, perėję pasienio kontrolę, buvome nuvežti į viešbutį ir dar turėjome gražaus laiko.

Paminklas Šamiano saloje.

Savitas gyvenimo ritmas

Iš oro uosto į miestą patogiai galima nusigauti metro. Kelionė truko apie 50 minučių. Greičiausiai teks persėsti, nes trečioji linija iš oro uosto nesiekia miesto centro, tačiau perlipti į kitą metro traukinį patogu ir ilgai netrunka. Važiavimas tikrai nebrangus – apie pusę euro.

Viešbučių kainos, jei nakvynės ieškosite savarankiškai, įkandamos, todėl tinkamą variantą ras bet kokios kišenės savininkas.

Ūkanotas miestas žvelgiant nuo Baltojo debesies kalno.

Tiesą sakant, prieš lankydamasis Guangdžou tikėjausi pamatyti pilką, smogo apgultą, gamyklų pilną milijoninį Kinijos kaimą dulkėtais šaligatviais ir daugybe dviračių. Tačiau išvydau tai, kas dar kartą patvirtino taisyklę, kad išankstinė nuomonė apie vieną ar kitą vietą toli gražu ne visada būna teisinga.

Guangdžou labai įdomus, tiesiog unikalus Kinijos miestas. Jo išskirtinumą turbūt lėmė tai, kad miestas yra atkirstas kalnų. Dėl šio natūralaus gamtinio atskyrimo jis anksčiau negu visa Kinija atsivėrė pasauliui.

Miesto Juesi parke.

Guangdžou turi savitą gyvenimo ritmą, virtuvę ir atmosferą, jame vyrauja laisvesnės idėjos nei visoje Kinijoje. Miestas yra nuolatinių revoliucinių ar persitvarkymo idėjų lopšys. Be to, gana turtingas finansų, kultūros ir istorijos. Kad išryškintų šiuos dalykus, miestui reikia daugiau reklamos, nes kol kas trumpalaikiai keliautojai daugiausia atvyksta išbandyti vietos virtuvę ir apsipirkti.

Dauguma kiniškų prekių Guangdžou labai pigios. Sakoma, norėdamas suvokti, kokie antkainiai Kinijoje pagamintoms prekėms taikomi mūsų krašte, nueik į Guangdžou turgų – būsi šokiruotas. Išvydęs kainas supranti, kodėl šiame mieste populiaru apsipirkti.

Pekino gatvė skirta pėstiesiems.

Virtuvėje karaliauja durijus

Guangdžou dažnai neoficialiai įvardijamas ir kaip Kinijos gero maisto sostinė. Čia ypač garsūs patiekalai iš vaisių karaliumi laikomo durijaus. Dėl specifinio aštraus kvapo kiti jį laiko ne karaliumi, o siaubu. Kai kur šie vaisiai net uždrausti.

Pavyzdžiui, Singapūro metro mačiau užrašą, kad į traukinį neleidžiama neštis durijų. Guangdžou iš jų gaminami įvairūs valgiai, kuriuos užsieniečiai kerta mėgaudamiesi. Net vietos gidai reklamuoja miestą kaip geriausių durijų patiekalų vietą. Esą čia jie ruošiami taip, kad ir nemėgstantieji šių vaisių negali pasakyti „ne“.

Katalikų bažnyčia Šamiano saloje.

Vietiniai teigia, jog visame pasaulyje populiari kinų virtuvė atsirado būtent Guangdžou. Pašnekovų įsitikinimu, bet kuris keliautojas, kad ir koks būtų pretenzingas, vis tiek mieste ras patiekalų, kuriais bus visiškai patenkintas.

Šamiano salos kraštovaizdis.

Turistus stengiasi pritraukti pareiškimais, jog niekur kitur Kinijoje nėra tokios patiekalų gausos kaip Guangdžou.

Esu girdėjęs posakį, kad Guangdžou gyventojai valgo viską, kas turi keturias kojas, išskyrus stalą, viską, kas skrenda, išskyrus lėktuvą, ir viską, kas plaukia, išskyrus povandeninį laivą. Virtuvė čia ne tik įvairi, bet dažnai ir ekstremali.

Parke – penki ežerai

Miesto centras – puiki vieta pasivaikščioti. Ekskursiją galima būtų pradėti išlipus Šidzitano tvenkinio metro stotelėje. Šiame rajone sutelkta daugiausia prekybos ir pasilinksminimo vietų. Yra ir dvi pagrindinės pėsčiųjų zonos – Pekino bei Šanchajaus gatvės. Jos garsėja turgumi ir parduotuvėmis, dėl kurių dauguma turistų ir vyksta į Guangdžou. Taip pat – maitinimosi vietomis. Kaipgi be jų?

Vaikštant po Šamiano salą.

Jei nemėgstate apsipirkinėti, vis tiek ekskursiją pradėkite nuo Šidzitano tvenkinio, nes netoliese yra įdomių lankytinų objektų, tokių kaip Guangsiao šventykla, Huaišengo mečetė ir kiti. Guangdžou, ko gero, vienas tolerantiškiausių visoms religijoms miestų Kinijoje.

Čia gausu parkų, tačiau jų lankymas gali atimti galybę laiko – gerą pusdienį ar daugiau. Taigi viskas priklausys nuo to, kiek ketinate pabūti. Vienas žymiausių – Juesi parkas, jis yra ir didžiausias miesto parkas Kinijoje, turintis net penkis ežerus. Įėjimas atsieis apie du eurus.

Šamiano saloje.

Nors miestas milžiniškas, jo centrą galima pernelyg nepervargstant apeiti pėsčiomis. Siūlau prieš kelionę atlikti namų darbus ir numatyti palankiausią maršrutą. Taip negaišite laiko paieškoms ir nereikės vaikščioti ratais.

Puikus variantas – naktinis kruizas

Vietiniai itin rekomenduoja Šamiano salą, kuri yra miesto centre ir lengvai pasiekiama metro. Joje išvysite įdomią britų ir prancūzų laikų architektūrą. Pačioje saloje tvyro ramybės, atsipalaidavimo atmosfera, o tai – didelis kontrastas ūžiančiam daugiamilijoniniam miestui.

Baltojo debesies kalnas ne tik siūlo pailsėti nuo Guangdžou šurmulio, bet ir suteikia galimybė pasigrožėti miestu iš viršaus. Kalnas labai populiarus tarp miestiečių, norinčių aktyviai arba pasyviai leisti laiką gamtoje. Čia galima atvykti miesto autobusais.

Esu girdėjęs posakį, kad Guangdžou gyventojai valgo viską, kas turi keturias kojas, išskyrus stalą, viską, kas plaukia, išskyrus povandeninį laivą.

Dauguma vietovės objektų tikrai verti dėmesio, tačiau, mano nuomone, niekas neprilygsta Kantono arba Guangdžou bokštui. Galimybė apžvelgti apylinkes iš aukštai man yra viena įdomiausių pramogų keliaujant. Dabar šis bokštas – antras pagal aukštį Kinijoje.

Trumpą laiką jis net buvo aukščiausias pasaulyje, kol atsirado didesnių. Jo aukštis siekia 604 metrus, o viršuje yra apžvalgos aikštelė. Pakilti į ją kainuoja apie 20 eurų. Jei turite nedaug laiko, Kantono bokštas turėtų būti pirmiausias pasirinkimas.

Liurongo šventykla.

Kitas puikus būdas leisti laiką mieste – naktiniai kruizai laivu Perlų upe. Bilietus galima įsigyti žymesnių viešbučių administracijose. Kruizai trunka kelias valandas ir atsieina nuo kelių iki dvidešimties eurų – kaina priklauso nuo trukmės ar papildomų paslaugų. Tai puiki pramoga turistams, pavargusiems po ilgo skrydžio arba šiaip tingintiems vaikščioti.

Guangdžou apstu šventyklų.

Net ir kelių valandų ekskursija mieste leidžia pajusti Guangdžou dvasią ir šiek tiek susipažinti su Kinija. Bet kokiu atveju tai tikrai geriau, negu keliolika valandų sėdėti oro uoste.

Dėl savo ekonominės gerovės miestas pritraukia daug darbuotojų iš užsienio. Tai lemia, kad anglų kalba Guangdžou vartojama kiek daugiau nei kituose Kinijos miestuose, tad susišnekėti yra lengviau. O dėl prigimtinio liberalumo ir tolerantiškumo įvairovėms čia itin menkas nusikalstamumas.