Teismas: „Keulė rūkė“ paniekino religinį simbolį
Už­kan­di­nių tink­las „Keu­lė rū­kė“, skelb­da­mas rek­la­mą su nu­kry­žiuo­tu Jė­zu­mi, ne­si­lai­kė rei­ka­la­vi­mų, drau­džian­čių nie­kin­ti re­li­gi­nius sim­bo­lius, nu­spren­dė Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nis­tra­ci­nis teis­mas.

Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„Teismas sumažino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos skirtą baudą, bet paliko galioti tarnybos nutarimą, kuriuo konstatuota, kad bendrovė nesilaiko Reklamos įstatymo reikalavimų, draudžiančių niekinti religinius simbolius, tuo peržengdama saviraiškos laisvės ribas“, – komentuodama penktadienį priimtą sprendimą sakė teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

Teismas iš dalies tenkino užkandinės prašymą ir sumažino tarnybos skirtą 1,5 tūkst. eurų baudą iki 1 tūkst. eurų.

Anot jos, teismas iš dalies tenkino užkandinės prašymą ir sumažino tarnybos skirtą 1,5 tūkst. eurų baudą iki 1 tūkst. eurų. Teismas konstatavo, kad pažeidimas dėl vienos iš šešių reklamų, kurioje Jėzus pavaizduotas besišypsantis su iškeltu kairės rankos nykščiu ir į priekį nukreiptu smiliumi, nustatytas nepagrįstai.

Bylos duomenimis, bauda užkandinei skirta tarnybai gavus Vilniaus apygardos prokuratūros persiųstą medžiagą dėl reklamos, vaizduojančios nukryžiuotą Jėzų, bei kitų reklamų, platintų socialiniame tinkle „Facebook“. Prokurorai dėl to atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau vartotojų skundą dėl reklamos persiuntė įvertinti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

Vienoje iš užkandinės reklamų vaizduojama padažu apipilta maldaknygė „Viešpatie, aš regiu!“ bei šalia mėsainio besimėtantys šios knygos puslapiai. Kitoje reklamoje su šūkiu „Keulės Kalėdos už rojų žemėje“ vaizduojamas biblinį nukryžiuotąjį primenantis prie kryžiaus su virvėmis pririštas besišypsantis vyras.

BNS primena, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas sausio pabaigoje paskelbė, kad Lietuva nepagrįstai apribojo drabužių reklamą su Jėzaus ir Marijos personažais. Strasbūro teisėjai konstatavo, kad Lietuvos institucijos „absoliutų pirmumą teikė tikinčiųjų jausmų apsaugai, bet tinkamai neatsižvelgė į pareiškėjų įmonės teisę į saviraiškos laisvę“.

2012 metų rudens kampanijoje vaizduoti jaunas ilgaplaukis vyras ir moteris balta suknele. Šalia jų skelbti užrašai: „Jėzau, kokios tavo kelnės!“, „Marija brangi, kokia suknelė!“ ir „Jėzau Marija, kuo čia apsirengę!“. Skundų sulaukusi tuometinė Valstybinė ne maisto produktų inspekcija reklamos kūrėjams skyrė baudą, o Lietuvos teismai konstatavo, kad reklama akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis.

Bažnyčios atstovai: negalima niekinti ne tik religinių simbolių

Vyskupų konferencijos teisininkas Vygantas Malinauskas sako, kad minimas reklamas reikėtų vertinti ne tik religiniame, bet ir bendresniame, visuomenei svarbių, gerbtinų ir branginamų simbolių kontekste, t. y. kalbant ir apie svarbias Lietuvai istorines asmenybes, tautos didvyrius.

Jis sako, kad būtų nepriimtina ir, pavyzdžiui, tai, jei tautino atgimimo tėvu laikomas Jono Basanavičiaus atvaizdas būtų naudojamas apatinių drabužių reklamai.

„Jei yra koks nors simbolis pasitelkiamas reklamuoti kokiai nors masinei vartojimo prekei ir dar tokiame kontekste, kur gali būti priimama kaip to simbolio žeminimas, suprofaninimas, tai yra nepriimtina. Pasitelksiu pavyzdį: įsivaizduokime kokį mūsų tautos nacionalinį herojų, didvyrį, jei jis panaudojamas reklamai. Galime įsivaizduoti kokiai nors knygų mugės reklamai naudojamą kokį nors Jono Basanavičiaus atvaizdą. Bet įsivaizduokime, jei reklama yra ne apie knygas, o apie kokį nors apatinį trikotažą. Viskas priklauso nuo konteksto“, – žurnalistams penktadienį sakė V. Malinauskas.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas pripažino, kad diskusija dėl saviraiškos laisvės ribų vyksta visame pasaulyje. Jo teigimu, „svarbu, kad visuomenėje gerbtumėme vieni kitų įsitikinimus“.

Tuo metu Bažnyčios teisininkas pabrėžė, kad minimomis reklamomis pažeidžiamas ir jose vaizduojamo asmens, ir asmenų, „kuriems jis yra šventas, moralinis autoritetas“, orumas.

„Ir kai tai daroma pasipelnymo tikslais arba pagrindinis tikslas yra ką nors specialiai užgauti ar įžeisti, manome, kad tai jokioje civilizuotoje, normalioje visuomenėje negali būti priimtina ar toleruotina. Jei laikomės principo, kad turime gerbti asmens, taip pat ir mirusio, orumą“, – sakė V. Malinauskas.

Jis pabrėžė, kad mugėse parduodami gintariniai mergelės Marijos, šventųjų atvaizdai yra „liaudies pamaldumo dalis“, jie gaminami iš didelės religinės pagarbos, todėl nevertinami kritiškai.