Tarptautinis bėgimas Vilnius-Ryga-Talinas, skirtas 1939 ir 1989 metų istorijai
Šian­dien su­ka­ko 30 me­tų nuo 1988 m. rugp­jū­čio 23 d. dau­gia­tūks­tan­ti­nio is­to­ri­nio lie­tu­vių mi­tin­go Vil­niaus Vin­gio par­ke. Ja­me bu­vo pa­smerk­tas 1939 m. Lie­tu­vai ir vi­sai Eu­ro­pai pra­gaiš­tin­gas sta­li­ni­nės So­vie­tų Są­jun­gos im­pe­ri­jos ir hit­le­ri­nės Vo­kie­ti­jos san­do­ris, į is­to­ri­ją įra­šy­tas Mo­lo­to­vo-Ri­ben­tro­po pa­kto pa­va­di­ni­mu. 1989 m. rugp­jū­čio 23 d. ta su­kak­tis mil­ži­niš­ku ma­si­niu ren­gi­niu jau bu­vo pa­mi­nė­ta vi­so­se tri­jo­se Bal­ti­jos ša­ly­se, ku­rios 1939–1940 m. ta­po bol­še­vi­kų ir na­cių san­dė­rio au­ko­mis, bu­vo oku­puo­tos ir anek­suo­tos. Tai bu­vo gar­su­sis Bal­ti­jos ke­lias, kai Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos sos­ti­nes Vil­nių, Ry­gą ir Ta­li­ną jun­gu­siuo­se au­to­ma­gis­tra­lė­se gran­di­ne iš­si­ri­kia­vo apie 2 su pu­se mi­li­jo­no Bal­ti­jos ša­lių gy­ven­to­jų ir jų sie­kiui at­kur­ti vals­ty­bin­gu­mą pri­ta­rian­tys sve­čiai.

Penktadienį, 10 val. iš Katedros aikštės Vilniuje 32 bėgikai iš trijų šalių pradės XXVII-ąjį daugiau kaip 600 km bėgimą skirtą toms sukaktims, tragiškoms ir keliančioms nedidelių tautų pasididžiavimą Europoje ir visame pasaulyje, pažymėti ir priminti apie galimus didžiųjų valstybių slaptų susitarimų padarinių pavojus žmonijai ir gamtai (prisiminkime dabar Putino Rusijos ir vokiečių verslininkų stumiamą antrąjį dujotiekį per Baltijos jūrą). Deja, apmaudu, kad ir šiemet, kaip ir pernai, tarp bėgikų nebus nė vieno Estijos atstovo. Kita vertus, gal simboliška, kad vakuojančią esto vietą užims Lenkijos lietuvis iš Punsko Edvinas Krakauskas. Na, o tarp XXVII-ojo Baltijos kelio bėgimo dalyvių yra nemažai šito renginio veteranų. Bronius Povilas Saulis praleido tik vieną Baltijos kelio bėgimų. Bėgs jau dvidešimt šeštąjį kartą. Pasvalietis Zenonui Balčiauskui tai bus 19-as „Baltijos kelias“, latviui Arniui Vermels – 18-as, Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentui ir šių metų bėgimo organizatoriui Vidmantui Dobrovolskui – 17-as, latviui Janiui Marčinkui – 14-as, lietuviui Juozui Baliūnui – 11-as. Dar keturi šiemetinio bėgimo iš Vilniaus į Rygą ir Taliną dalyviai turi jau devynių tokių bėgimų patirtį ir įspūdžius, susitikimų su 1989 m. Baltijos kelio stovinčių miestų ir kitų gyvenviečių bei rajonų administracijos atstovais ir vietos gyventojais įspūdžius. Dešimtą kartą į „Baltijos kelią„, išsiruošė latvė Dace Kovalevska, lietuviai Arūnas Kontrimas, Piotras Silkinas ir Juozas Songaila.

Lietuvoje bėgikai tradiciškai bus laukiami greitkelyje prie Vilniaus rajono ribos, paskui – prie Širvintų rajono ribos. Bus pasitikti taip pat pribėgę Panevėžio rajoną ir Panevėžio miesto ribą, prie Pasvalio rajono ribos Pumpėnų savivaldybėje. Penktadienio vakare Baltijos kelio bėgikai pasieks Pasvalį ir čia nakvos. Šeštadienį per Saločių miestelį ir pasienio užkardą trasoje bėgikai, kurių grupės keisis istorinėje 1989 m. trasoje, ir juos lydintis autobusas per Bauskę pasieks Rygą. Čia bėgikai, savotiški Lietuvos ir Latvijos ambasadoriai, padės gėles prie Laisvės paminklo. Antroji nakvynė numatyta Latvijos Salacgrivos mietelyje. Sekmadienį bėgikai ties Ainaži kirs Latvijos-Estijos sieną ir per Piarnu miestą pasieks Estijos sostinę Taliną. Istorinio bėgimo finišas-Estijos parlamento kieme.

Tad kas nori spėti palydėti į įlgą trasą išsiruošusių bėgikų – savo šalių ambasadorių –komandą, kurią sudaro įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų žmonės, dar gali suskubti į Katedros aikštę, kurioje 1989 m. rugpjūčio 23 d. ir prasidėjo rankomis susikibusių trijų Baltijos šalių grandinė.

Stanislovas Buchaveckas, 2018 m. Baltijos kelio bėgimo dalyvis