Taip būna ne tik Žiulio Verno knygose – kodėl didžiuliai kalmarai puola laivus?
Žiu­lio Ver­no „20000 my­lių po van­de­niu“ ap­ra­šo­mas mil­ži­niš­kas kal­ma­ras nė­ra vi­siš­kas iš­si­gal­vo­ji­mas. To­kie ti­krai eg­zis­tuo­ja ir, pa­na­šu, žmo­nėms nė­ra vi­siš­kai drau­giš­ki.

Didžiuliai kalmarai gyvena viso pasaulio vandenynuose. Tai, aišku, nėra vienos rūšies atstovai – Architeuthis genties kalmarai užauga net iki 13 metrų ilgio, o štai Mesonychoteuthis hamiltoni gali būti keliais metrais ilgesni ir šiek tiek sunkesni (iki 750 kg). Tai yra didžiausi žinomi moliuskai Žemėje, tačiau juos tyrinėti yra gana sunku, nes jie yra labai protingi ir paslaptingi. Tiesa, kartais jie patys nori patyrinėti žmones.

Didieji kalmarai laivus puola nuo seniausių laikų. Anksčiau jie buvo laikomi kažkokiomis mistinėmis būtybėmis ar net Dievo ženklu, kad žmonėms plaukioti nėra lemta. Legendos pasakoja, kad jie yra nuskandinę kelis didžiuosius burlaivius. Praeito amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje norvegų tanklaivis „Brunswick“ buvo net tris kartus užpultas milžiniško kalmaro. Pasakojama, kad kalmarai greitai prisivydavo laivą ir smogdavo jam savo aštriais čiuptuvais. Smūgis buvo juntamas net ir pakankamai dideliame tanklaivyje, tačiau prie lygaus dažyto plieno korpuso čiuptuvai negalėjo prisikabinti. Visi trys užpuolimai baigėsi vienodai – kalmarai nuslydo nuo korpuso ir greičiausiai žuvo patekę į laivo sraigtą.

1978 metais JAV karo laivas „USS Stein“ buvo užpultas nežinomos rūšies kalmaro.

1978 metais JAV karo laivas „USS Stein“ buvo užpultas nežinomos rūšies kalmaro. Šis 134 metrų ilgio laivas yra pakankamai sunkus ir didelis, todėl pavojus jam kilęs nebuvo. Kalmaro mėginimai padaryti žalos greičiau jau būtų sukėlę jūreivių juoką, jei ne vėliau pastebėta žala. Ant AN/SQS-26 sonaro korpuso jūreiviai pastebėjo gilius pjūvius, kuriuos palikti galėjo tik kalmaro čiuptuvuose esantys nagai. Sonarai yra dengiami guma, todėl kalmaras į jį taip gerai ir įsikabino. Beveik visuose šiuose pjūviuose buvo aptiktos šių nagų liekanos.

2003 metais didžiulis kalmaras užpuolė 7,9 metrų ilgio prancūzų jachtą. Kalmaras buvo išties milžiniškas ir užsispyrusiai bandė nuskandinti jachtą. Visgi, po kelių bandymų kalmaras pasidavė ir nuplaukė šalin.

Tai – tik keli pavyzdžiai. Kalmarai yra užpuolę ne vieną karinį, krovininį ir keleivinį laivą, tačiau neegzistuoja nei vienas patvirtintas atvejis, kuomet kalmaras laivą būtų nuskandinęs. Dar daugiau – mokslininkai nesupranta, kodėl kalmarai puldinėtų laivus. Jie minta žuvimi, o visi užpulti laivai jiems bet kuriuo atveju būtų per dideli. Kita vertus, ne kartą yra pastebėti ir banginiai su giliais kalmarų čiuptuvų paliktais randais. Gali būti, kad jie taip gina savo teritoriją arba mano, kad ginasi patys.