Tadžikų mečetės sugrąžino Leniną
Vi­du­rio Azi­jos ži­niask­lai­dą su­in­tri­ga­vo is­to­ri­ja apie gru­pę mu­sul­mo­nų dva­si­nin­kų Pie­tų Ta­dži­kis­ta­ne, sa­vai­ti­nes ti­kin­čių­jų au­kas iš­lei­du­sių Le­ni­no sta­tu­lai su­re­mon­tuo­ti. Le­ni­no va­do­vau­ja­ma bol­še­vi­kų re­vo­liu­ci­ja pri­me­tė jų ša­liai 70 me­tų at­eiz­mo.

Šahrituso mečečių imamai tikinčiųjų suaukotus pinigus išleido tam, kad miesto centre ant pakylos vėl atsirastų paminklas Rusijos komunistų lyderiui, be jokių ceremonijų pašalintas prieš dvejus metus. Statula perdažyta auksine spalva, pridėta dingusi ranka.

Šahrituso miesto tarybos nariai sako, kad imamai patys pas juo atėjo su šia idėja. Jie sutaisė statulą, išvalė parką aplink paminklą, suremontavo fontanus. Vienas žiniasklaidos kalbintas imamas nepasakė, kiek pinigų tam buvo išleista, bet nurodė, kad kiekviena mečetė kas savaitę surenka apie 90 eurų aukų.

Šahrituso Leninas buvo pastatytas sovietiniais laikais, praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį, paminklas buvo aukščiausias visame Pietų Tadžikistane. Šaliai tapus nepriklausomai, dauguma paminklų Sovietų Sąjungos įkūrėjui buvo nugriauti, bet šis buvo pripažintas istorine vertybe ir pasiliko iki 2016-ųjų. Tačiau tuomet per Tadžikistaną nusirito kita banga – vietos valdžios puolė keisti sovietinių laikų statulas tadžikų nacionalinių herojų iš ikirusiškos praeities atvaizdais. Šahrituso Leninas buvo išvežtas į vieną kaimą ir ten nyko statybininko kieme.

Imamai nepaaiškino, kodėl finansavo Lenino grąžinimą į Šahritusą. Vieta, kurioje jis anksčiau stūksojo, liko tuščia daugiau nei dvejus metus. Lenino pasirodymas sukėlė įvairias reakcijas socialiniuose tinkluose.

„Jie ne dvasininkai, o stabų garbintojai“, – skundėsi vienas vartotojas, o kiti piktinosi, kad geriau imamai tuos pinigus būtų išleidę vargšams padėti. Bet buvo ir tokių, kurie tuojau pat puolė lyginti sovietinius laikus su dabartine padėtimi Tadžikistane šios nenaudai. „Jie pasielgė teisingai. Jei ne Leninas, Vidurinė Azija būtų likusi beraštė, kaip Afganistanas“, – parašė „Muhojir“. Taip pat buvo vartotojų, kurie skelbė, kad šalis turi pripažinti savo praeitį. Jų žodžiais, „tai mūsų istorija ir mūsų vaikai turi ją žinoti“.