Šviesiaplaukių europiečių moterų dukart daugiau nei vyrų
Kaip at­sklei­dė nau­jau­sias ty­ri­mas, eu­ro­pie­tiš­kos kil­mės na­tū­ra­lių švie­siap­lau­kių mo­te­rų yra dvi­gu­bai dau­giau nei vy­rų. Di­džiau­sias ge­ne­ti­nis pig­men­ta­ci­jos ty­ri­mas apė­mė be­veik 300 tūkst. eu­ro­pie­tiš­kos kil­mės žmo­nių. Per jį nu­sta­ty­ti 124 nau­ji ge­nai, le­mian­tys žmo­gaus plau­kų spal­vos įvai­ro­vę.

Kaip rašo „BBC News“, tyrimo autoriai teigė nesuprantą, kodėl šviesiaplaukių moterų yra kur kas daugiau nei vyrų, ir vadino tai „intriguojančia paslaptimi“.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Genetics“. Jis pagrįstas ankstesniais genetiniais tyrimais, per kuriuos buvo identifikuota tik keliolika plaukų spalvos genų. Nagrinėti Jungtinės Karalystės biobanko, Amerikos DNR tyrimų bendrovės „23andMe“ ir Tarptautinio akivaizdžių bruožų genetikos konsorciumo bei tyrimų partnerių Nyderlanduose, Australijoje ir Italijoje pateikti duomenys.

Pasirinkti europietiškos kilmės žmonės dėl jų plaukų spalvos įvairovės. Nustatyta, kad vyrai net tris kartus dažniau nei moterys turi juodus plaukus. Tyrimo bendraautoris prof. Timas Spectoras iš Londono karališkojo koledžo BBC sakė, jog nesitikėta, kad šviesiaplaukių moterų bus tiek daug, palyginti su vyrais.

„Tai paslaptinga ir intriguoja, nes ne to tikėjomės. Manėme, kad atsitiktinumas, bet tokią tendenciją nustatėme kiekviename pogrupyje, – teigė jis. – Įdomi paslaptis, nes jos poveikis didelis – europiečiai labai nustebino“.

Mokslininkų teigimu, atveriama visiškai nauja mokslinių tyrimų sritis – išsiaiškinti, kodėl taip yra. Tačiau prof. T. Spectoras turi keletą teorijų.

„Tai galėtų būti kažkaip susiję su šviesiaplaukių moterų patrauklumu tamsesniems vyrams, ir atvirkščiai, – aiškino jis. – Tačiau nemanome, kad skiriasi genai. Skiriasi genų raiška. Dėl tam tikrų priežasčių moterų šviesių plaukų genai, turimi gimstant, išlieka, vyrų – pradingsta. Taigi šviesiaplaukės moterys gali susilaukti tiek šviesiaplaukių berniukų, tiek šviesiaplaukių mergaičių, tačiau berniukų genetiškai šviesūs plaukai augant patamsėja.“

Tikėtina, kad šviesiaplaukėms moterims labiau sekasi bendrauti su vyrais, o tamsiaplaukiams vyrams labiau nei šviesiaplaukiams – su moterimis.

Genų raiškos kaita, kai genai „įjungiami“ ir „išjungiami“, vadinama epigenetika. Įtakos procesui, pasak prof. T. Spectoro, gali turėti ir kiti genai. Pavyzdžiui, per pelių tyrimus nustatytas cheminių preparatų, streso ir hormonų poveikis kai kurių pigmento genų raiškos būdams.

„Tačiau gali būti ir evoliucinių priežasčių, nes tikėtina, kad šviesiaplaukėms moterims labiau sekasi bendrauti su vyrais, o tamsiaplaukiams vyrams labiau nei šviesiaplaukiams – su moterimis, – svarstė tyrėjas. – Nors didžia dalimi tai tik hipotezė, ji atveria visiškai naują mokslinių tyrimų sritį siekiant išsiaiškinti, kodėl vyrų ir moterų genų raiška gali skirtis, koks būtų motyvas ir ar šie kultūriniai pokyčiai įvyko neseniai.“

Atrasti 124 genai, susiję su plaukų spalva, atskleidė ir kai kurias sąsajas su odos, sėklidžių, prostatos ar kiaušidžių vėžiu. Taip pat nustatyta, kad kai kurie pigmento genai didina tikimybę susirgti Krono ir kitų formų žarnyno ligomis.

Tyrėjai, tarp jų ir ekspertai iš Erasmus universiteto Medicinos centro Roterdame, tikisi, kad jų atradimas leis geriau suprasti šias ligas ir padės kurti naujus vaistus, nutaikytus būtent į šiuos genus.

Atrasti genai taip pat leidžia lengviau ir tiksliau nustatyti plaukų spalvą iš DNR, o tai galėtų padėti teismo medicinos specialistams tiriant nusikaltimus.