Stalo žaidimas „Monopolis“ – pavogta aktyvistės idėja
Sta­lo žai­di­mą „Mo­no­po­lį“ ži­no kiek­vie­nas, o jį žai­dę, ko ge­ro, yra dau­gu­ma. Šian­dien „Mo­no­po­lis“ yra vie­nas po­pu­lia­riau­sių sta­lo žai­di­mų, tu­rin­tis ai­bę ver­si­jų, ku­rios ne­pa­liau­ja ras­tis apy­var­to­je. Ta­čiau re­tas ži­no, kaip jis at­si­ra­do ir ko­kia yra jo prieš­is­to­rė.

Vienas iš labiausiai kraują virinančių „Monopolio“ elementų – galimybė pasiduoti savo godumui bei draugams durti peiliu į nugarą. Tačiau Dauguma „Monopolio“ žaidėjų net nenutuokia, kad žaidimą įkvėpė socialinio ir ekonominio teisingumo troškimas. XIX amžiaus pabaigoje jauna moteris, Elizabeth Magie, susipažino su amerikiečio ekonomisto Henry George‘o tekstais, kuriuose buvo plėtojamos kairiosios ekonominės idėjos. Moteris panoro Henry George‘o idėjas pristatyti kitiems žmonėms.

Elizabeth Magie mirė 1948 metais, būdama našle ir neturėdama vaikų. Jos istorija ilgai buvo nusėdusi užmarštyje ir visi nuopelnai dėl žaidimo teko Charles‘ui Darrow.

Moteriai naujojo amžiaus problemos buvo tokios didelės, nelygybės tokios milžiniškos, o monopolininkai tokie galingi, kad ji žūtbūt norėjo palengvinti visuomenės kančias.

Tuo metu ji buvo dar netekėjusi – anuomet jos amžiaus moteriai tai nepritiko. Dar neįprasčiau buvo tai, kad ji pati vadovavo savo namų ūkiui. Pati viena susitaupiusi pinigų Elizabeth Magie nusipirko būstą bei šiek tiek žemės.

1904 metais užpatentuota Elizabeth Magie "Žemvaldžio žaidimo" versija

Moters kaimynystėje gyveno pienininkas, dailidė, muzikantas, jūrininkas, smulkus prekybininkas. Pas ją name gyveno nuomininkas aktorius ir juodaodė tarnaitė. Elizabeth buvo aktyviai įsitraukusi į visuomeninę veiklą – vakarais, po darbo, ji vedė įvairias pamokėles. Tačiau norint pasiekti daugiau žmonių, jai reikėjo padėsiančios tai padaryti priemonės.

XIX-XX amžių sandūroje stalo žaidimai tarp vidurinės klasės atstovų darėsi vis populiaresni – tai lėmė moteris priimtą sprendimą.

Ilgus vakarus, po stenografuotojos darbo pabaigos, ji sėdėjo namie piešdama, perpiešdama ir galvodama iš naujo. Moteris norėjo, kad stalo žaidimas atspindėtų jos progresyvias politines pažiūras – tokia buvo visa stalo žaidimo esmė.

Viename laikraštyje Elizabeth Magie rašė, kad žaidimas – praktinė demonstracija, kaip vyksta žemės grobstymas ir kokios yra jo pasekmės.

Elizabeth Magie sukurtam „Žemvaldžio žaidimui“ („The Landlord‘s Game“) patentas buvo suteiktas 1904 metų sausio 5 dieną, tačiau moteris nesustojo – ji tobulino žaidimo dizainą bei taisykles.

1906 metais ji persikėlė į Čikagą, kur sutiko savo būsimą vyrą Albertą Phillipsą. Nėra žinoma, ar jo ekonominės bei socialinės pažiūros buvo tokios pačios, kaip Elizabeth, tačiau bet kokiu atveju savo žmoną jis palaikė. 1906 metais buvo įkurta „Economic Game Company of New York“, kuri oficialiai išleido „Žemvaldžio žaidimą“.

1924 metais moteris užpatentavo naują „Žemvaldžio žaidimo“ versiją, po Elizabeth Magie Phillips vardu. Nauja žaidimo versija pasirodė 1932 metais – atsirado gatvės su pavadinimais, taip pat – kiti smulkūs pokyčiai.

Žaidimą sudarė ne tik lenta, kauliukai bei figūrėlės, rinkiniui priklausė ir žaidimo pinigai, įvairios nuosavybės, kurias galima pirkti ir parduoti, bei įvairūs įvykiai. Žaidėjai galėjo skolintis pinigus iš vienas kito arba banko, turėjo mokėti mokesčius. Netikėta ir inovatyvu buvo tai, kad žaidėjai lenta galėjo keliauti ratu, nebuvo tiesės ir finišo linijos – anuomet daug stalo žaidimų buvo būtent tokie. Viename iš kvadrato kampų buvo vargšų prieglauda ir viešasis parkas, kitame – kalėjimas. Ant vieno iš kampinių langelių buvo pavaizduotas gaublys ir Henry George‘o citata „Darbas žemėje sukuria atlygį“, tokiu būdu savotiškai jam atiduodant duoklę. Ant ketvirto kampinio langelio puikavosi žodžiai, išlikę ir ant šiandienio „Monopolio“ – „Į KALĖJIMĄ“.

Tarp kampų driekėsi po devynis stačiakampius laukelius. Tarp kiekvieno kampo, stačiakampių laukelių viduryje puikavosi geležinkelis, kurį buvo galima parduoti arba nuomoti. Būtinų reikmių laukeliuose buvo siūlomi tokie dalykai, kaip duona ir prieglobstis. Franšizės laukeliuose buvo siūlomos vandentiekio ir šviesos tiekimo paslaugos. Žaidėjams apėjus aplink lentą – jie atlikdavo darbus ir gaudavo algas. Kiekvieną kartą praeidami „Motinos Žemės“ langelį, jie „atlikdavo 100 dolerių algos vertės darbą Motinai Žemei“. Žaidėjai, kuriems baigdavosi pinigai, būdavo siunčiami į vargšų prieglaudos namus. Per svetimą nuosavybę einantys žaidėjai keliaudavo į kalėjimą, kuriame jie turėjo atlikti bausmę arba sumokėti 50 dolerių baudą.

Įdomu tai, kad Elizabeth Magie sukūrė du taisyklių rinkinius. Vienas iš jų – antimonopolinis, kuriame žaidėjai nugalėdavo, kai sukurdavo bendrą turtą, ir monopolinis, kuriame kiekvieno tikslas buvo sukurti monopoliją ir sutraiškyti priešininkus. Tokiu būdu moteris norėjo parodyti sistemos dualizmą, tačiau net neįsivaizdavo, kad būtent monopolis pavergs publikos širdis ir vaizduotę.

Anuomet žaidimas išplito kairiųjų intelektualų ir studentų tarpe bei bėgant laikui darėsi vis populiaresnis. Galų gale žaidimas atsidūrė vienos Atlantik Sičio kvakerių bendruomenės rankose. Jos nariai žaidimą patobulino, pridėdami kaimyninių vietų pavadinimus. Tokiu būdu žaidimas atrado savo kelią pas Charles‘ą Darrow, kuris ilgai buvo laikomas žaidimo kūrėju.

Būtent jis pristatė žaidimą „Parker Brothers“ – būtent jų dėka visame pasaulyje per beveik 100 metų buvo parduotos šimtai milijonų žaidimo kopijų. Ne Elizabeth Magie, o Charlie Parkeriui kompanija viso gyvenimo metu mokėjo autorinį honorarą.

Tiesa, „Parker Brothers“ taip pat sumokėjo ir Elizabeth Magie. Žaidimui pradėjus populiarėti praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, kompanija susipirko kitų su „Monopoliu“ susijusių žaidimų autorines teises, idant apsaugotų savo produkto neliečiamumą. „Žemvaldžio žaidimo“ bei kitų dviejų Elizabeth Magie idėjos jai atsiėjo 500 dolerių ir viskas – jokio autorinio honoraro.

Viena iš išleistų "Žemvaldžio žaidimo" versijų

Kadangi moteris iš pradžių nesuprato tikrųjų kompanijos motyvų, ją labai pradžiugino, kuomet „Parker Brothers“ išleistas „Žemvaldžio žaidimo“ prototipas buvo pristatytas prie jos namų durų. Moteris tokia sėkme džiaugėsi, mat kūrinys jai buvo labai brangus.

Tačiau ilgainiui supratusi, kur šuo pakastas, ji supyko ir nutarė pyktį išreikšti viešai. 1936 metų sausį laikraščiuose buvo išspausdinti straipsniai, papuošti nuotraukomis – vienoje ji laidė „Žemvaldžio žaidimo“ dėžutę, kitoje – dėžę, ant kurios vidurio puikavosi stambiu šriftu užrašytas žodis „MONOPOLIS“. Ant stalo buvo padėta šiandien visiems puikiai pažįstama žaidimo lenta. Elizabeth buvo pikta, įskaudinta ir galvojo, kaip ji galėtų atkeršyti kompanijai, pavogusiai jos puikiausią idėją.

Nors „Parker Borthers“ ir turėjo teises į jos 1924 metais užpatentuotą „Žemvaldžio žaidimą“, tačiau jie neturėjo jokių teisių į žaidimo kūrimo istoriją bei negalėjo nuslėpti fakto, kad žaidimas ištisus dešimtmečius buvo viešai prieinamas. Ji sukūrė žaidimą ir norėjo tai įrodyti.

Elizabeth Magie mirė 1948 metais, būdama našle ir neturėdama vaikų. Jos istorija ilgai buvo nusėdusi užmarštyje ir visi nuopelnai dėl žaidimo teko Charles‘ui Darrow. Vis dėlto 1973 metais „Parker Brothers“ užsipuolė kairiųjų pažiūrų akademiką Ralphą Anspachą, mat jis sukūrė „Anti-Monopolio“ žaidimą. Teisminis procesas truko ilgai ir vyras, besiaiškindamas „Monopolio“ istoriją, sužinojo ir apie Elizabeth Magie atvejį.

Po dešimtmetį trukusio bylinėjimosi galų gale Ralphas Anspachas nugalėjo „Parker Brothers“, tuo pačiu įamžindamas Elizabeth Magie vaidmenį žaidimo istorijoje.

Vis dėlto dabartiniai „Monopolio“ savininkai, kompanija „Hasbro“, kuriai priklauso ir „Parker Brothers“, tvirtina, kad oficialios „Monopolio“ teisės priklauso Charles‘ui Darrow.