Sriuba, kuri suvienijo Šveicariją
Milch­sup­pe, ar­ba pie­niš­ka sriu­ba, yra sie­ja­ma su Švei­ca­ri­jos is­to­ri­ja. Šis pa­tie­ka­las, nors ir ne toks gar­sus, kaip fon­diu, rak­le­tė ar mius­lis, ša­ly­je tu­ri di­džiu­lę sim­bo­li­nę pra­smę.

Sriuba tradiciškai gaminama iš dviejų paprastų ingredientų: pieno ir duonos. Kartais ji dar paskaninama brinza ir papuošiama petražolėmis. Kažkada tai buvo pagrindinis valstiečių valgis, kurio receptas keliavo iš kartos į kartą.

Sriuba tradiciškai gaminama iš dviejų paprastų ingredientų: pieno ir duonos.pinterest.com nuotrauka

Pasakojama, kad sriuba sukurta atsitiktinai 1529 metų birželį, kai dvi alkanos armijos susitiko mūšio lauke (ši vieta vadinama Milchsuppestein). Tiesa, niekas jau negali tiksliai pasakyti, kokie ingredientai buvo panaudoti gaminant šį patiekalą.

XVI amžiaus pradžioje, kai Šveicarijoje plito reformacija, Milchsuppestein buvo tarsi skiriamoji linija tarp protestantiškų ir katalikiškų teritorijų. 1529 metų vasarą nesantaika tarp dviejų kantonų taip sustiprėjo, kad kariai buvo pasiųsti kautis į Kapelio kaimą.

Būriai apsistojo taip arti vienas kito, kad galėjo bendrauti vieni su kitais. Kol vadai derėjosi, pėstininkai spėjo susidraugauti ir nusprendė surengti bendras vaišes. Kaip paaiškėjo, protestantų stovykla turėjo daug duonos, o katalikų – pieno. Taigi ant sienos, skiriančios Ciuricho ir Cugo kantonus, buvo sukurtas laužas, pastatytas didžiulis katilas, kuriame virė pieniška duonos sriuba.

Šią legendą 1869 metais įamžino šveicarų tapytojas Albertas Ankeris. Jo paveikslas „Die Kappeler Milchsuppe“ (liet. „Pieniška Kapelio sriuba“) vaizduoja, kaip kareiviai pievoje mediniais šaukštais semia didžiulio puodo turinį.

Vieta, kurioje gimė pieniška sriuba.wikimedia.org nuotrauka

Patiekalas laikomas diplomatijos bei susitaikymo simboliu. „Dar ir šiandien, kai šalies politikai susiginčija, vėliau valgo šią sriubą“, – sakė istorikė Susanne Wey-Korthals. Ji prisiminė 2006-uosius, kai federalinėje taryboje buvo kilę nesutarimų dėl Sankt Galeno.

Kraštutinių dešiniųjų Šveicarijos liaudies partija (SVP) pasiūlė parlamentui pripažinti šį patiekalą nacionaliniu simboliu. „Visos šalys šlifuoja savo istoriją. Mes irgi tai darome. Pavertėme šią sriubą savo išskirtinumu“, – aiškino S. Wey-Korthals.