Siūlo perrašyti pasakas, kurios moko vaikus veltėdžiauti
Ru­sų liau­dies pa­sa­ko­se ne­trūks­ta ra­ga­nų ir ki­tų tam­sių per­so­na­žų, ta­čiau ša­lies Cen­tri­nio ban­ko pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas įžvel­gia šį tą dar bai­ses­nio. Pa­sak Ser­ge­jaus Šve­co­vo, ma­žie­siems kai ku­rios pa­sa­kos įtei­gia, jog tin­gi­niau­ti ap­si­mo­ka, to­dėl de­rė­tų jas per­ra­šy­ti.

Pareigūnas pateikė klasika tapusią pasaką „Jemelia ir lydeka“ (kitaip „Lydekai paliepus“). Jo įsitikinimu, istorija apie tingaus veikėjo norus pildančią stebuklingą žuvį rodo nekokį pavyzdį.

Šioje pasakoje dirbantys broliai lieka kvailių vietoje, nes jauniausias brolis, nieko neveikdamas ir tik snausdamas ant šiltos krosnies, sugeba juos pranokti. Tokia žinutė, anot Centrinio banko pareigūno, gali sukelti kliūčių vėlesniame amžiuje tvarkant savo finansus.

Beje, sovietų valdžia susigriebė, kad pasakos herojus Jemelia neatitiko to laikotarpio piliečio idealo, todėl šiek tiek pakoregavo istoriją. 1957 metais pasirodžiusiame animaciniame filme vyrukas paleidžia magišką žuvį ne iš godumo, o iš tyro gerumo.

Tingūs personažai gana įprasti rusų liaudies kūryboje. Pavyzdžiui, pasakoje „Vasilisa gražioji“ stebuklinga lėlė padeda pagrindinei veikėjai atlikti raganos nurodytus darbus. Galiausiai mergina pati išmoksta pinti ir siuvinėti. Vasilisos darbai patraukia princo dėmesį ir jiedu susituokia.

Rusijos tradicijas nagrinėjanti Aleksandra Guzeva sako, kad kone ryškiausiu tinginystės simboliu galėtų būti laikomas dvarininkas Ilja Oblomovas, Ivano Gončiarovo romano „Oblomovas“ herojus. Tai jaunas vyras, ištisas dienas leidžiantis lovoje ir visiškai priklausomas nuo savo tarno.

A. Guzevos žodžiais, rusų patarlės taip pat rodo, kad dykinėjimas yra nacionalinis bruožas. „Darbas – ne vilkas, į mišką nepabėgs“, – moko viena jų.