Siaubą Varšuvoje kelia laisvėje esanti milžiniška gyvatė
Ne, tai ne nau­jos Ha­rio Po­te­rio epo­pė­jos da­lies sce­na­ri­jus. Var­šu­vo­je at­ras­ta 5,3 me­trų il­gio iš­na­ra, o mil­ži­niš­ko In­di­jos pi­to­no pa­ieš­kos pie­ti­niuo­se mies­to ra­jo­nuo­se vis dar tę­sia­si, ra­šo po­lan­di­neng­lish.in­fo.

„Mums pavyko aptikti daugiau pėdsakų, taip pat – prie paieškų prisijungė daugiau specialistų. Tiesą pasakius galime patvirtinti, kad tai – gyvatės paliktas pėdsakas, veikiausiai tos pačios, kuriai priklauso rasta išnara“, – teigė Lenkijos gyvūnų gelbėjimo fondo atstovas Davidas Fabiańskis.

Indijos pitonai yra plėšrūnai, kurių mėgstamiausias grobis – žinduoliai.

Pėdsakai buvo atrasti netoli Ciszycos (Čišicos) gyvenvietės, vandeningoje bei smėlingoje žemėje. Į medžioklę įsitraukė policijos pajėgos.

Policijos pareigūnas Jarosławas Sawickis teigė, kad, anot specialistų, pėdsakai priklauso apie 50 kilogramų sveriančiai gyvatei.

Jis taip pat pridėjo, kad ši gyvačių rūšis gali būti pavojinga, o konkrečiai šios gyvatės ilgis veikiausiai siekia 6 metrus. Pareigūnas tvirtino, jog vietinis parasparnininkas teigė matęs gyvatę Vilanovo rajone esančiame paplūdimyje prie Vyslos.

Upių policija ir Varšuvos zoologijos sodo darbuotojai prisijungė prie medžioklės, o policijos pajėgos surinko informaciją apie visus vietinius gyvačių veisėjus. Buvo surinkta informacija apie asmenis, esančius visoje Lenkijoje, galinčius veisti gyvates ir galėjusius paleisti sumedžiotą ar nelaisvėje laikomą gyvatę.

Ištroškusi šilumos ir alkana

Pasak Davido Fabiańskio išsinėrusi iš odos gyvatė turėtų būti alkana ir ieškoti aukų, tačiau prieš užsiimant medžiokle, gyvūnui reikia sušilti, tad tikėtina, kad pitoną galima aptikti saulėtose vietose.

Indijos pitonai yra plėšrūnai, kurių mėgstamiausias grobis – žinduoliai. Pastebėjusi grobį gyvatė ima artintis vingiuodama uodegą ir plačiai atvedama savo nasrus. Grobis yra suspaudžiamas ir nužudomas, tuomet suvalgomas. Grobis suspaudžiamas dvejomis kilpomis. Tada, negalėdamas kvėpuoti, jis susmunka ir gyvatė pamažu jį praryja, pradėdama nuo galvos.

Po rimto užkandžio pitonas negali pajudėti. Tiesa – gyvatė gali praryti grobį didesnį už savo pačios skersmenį, nes jos žandikauliai nėra sujungti tarpusavyje. Pakliuvęs į pitono nasrus grobis negali ištrūkti, nes gyvatės dantys yra nukreipti į vidų.