Senjorų vienatvę malšins senų gyvūnų globa
Šiau­lių ra­jo­ne įsi­kū­ru­si na­mi­nių gy­vū­nų prie­glau­da siū­lo vy­res­niems žmo­nėms pa­siim­ti į na­mus glo­bo­ti ne­be­jau­ną šu­nį ar ka­tę. Au­gin­ti­niams rei­ka­lin­gu mais­tu ir jų ve­te­ri­na­ri­ne prie­žiū­ra pa­si­rū­pins pa­ti prie­glau­da.

Gyvūnų prieglaudoje „Šiaulių letenėlė“ šiuo metu laikiną pastogę yra gavę 90 šunų ir 120 kačių, trečdalis šių gyvūnų – seni. Mūsų šalyje vyraujant klaidingai nuomonei, kad tikrai prieraišūs tampa tik jaunučiai gyvūnai, parsivesti į namus seną katę ar šunį mažai kas benori. Siekdami pakeisti šią nuostatą, „Šiaulių letenėlės“ vadovė Ingrida Butkutė ir gyvūnus globojantys šios prieglaudos savanoriai paskelbė iniciatyvą „Draugas senjorui“. Vyresnio amžiaus žmonės raginami globoti nebejaunus gyvūnus ir taip susikurti prasmingesnį, turiningesnį gyvenimą.

Senas gyvūnas visada būna ramesnis, paklusnesnis už jauną, tad bendrauti su juo vyresniam žmogui paprasčiau.

„Lietuvos žinių“ kalbinta veterinarijos gydytoja Viktorija Adomaitienė bei Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė gyrė šią iniciatyvą ir kartu pabrėžė, jog senjorams dera auginti būtent senesnį gyvūną, kuris jiems bus puikus draugas, skaidrinsiantis dažnai vienišas senatvės dienas.

Ieško mylinčių šeimininkų

I. Butkutė „Lietuvos žinioms“ pasakojo, jog iniciatyva „Draugas senjorui“ radosi vienai su gyvūnais dirbančių savanorių papasakojus apie kaimynę, tvirtinusią, kad ji labai norėtų turėti augintinį, tačiau dėl mažos pensijos negalėtų jo išmaitinti ir finansuoti galimo jo gydymo. Senolė taip pat išsakė nerimą dėl to, kad jai mirus nebūtų kam pasirūpinti gyvūnėliu.

„Iniciatyvos esmė – pasiūlyti vyresniems žmonėms imtis nebejaunų gyvūnų globos, drauge suteikiant galimybę šiuos gyvūnus aprūpinti maistu ir garantuoti veterinarinę priežiūrą“, – sakė „Šiaulių letenėlės“ vadovė. Prieglaudoje gyvenantys gyvūnai maitinami žmonių suaukojamu gyvūnams skirtu maistu, jiems maistas taip pat perkamas už suaukotus pinigus. „Tad pasvarstėme, kad gyvūnams skirtą maistą savanoriai galėtų išvežioti į tų senjorų, kurie pasiims mūsų prieglaudos gyvūnus, namus“, – dėstė I. Butkutė.

Ji aiškino, kad palyginti senais ir nebepaklausiais gyvūnais tampa septynerių metų šunys bei katės. Pasenę gyvūnai būna ne tokie žaismingi, ramesni, kai kuriuos jų pradeda kamuoti ligos. Žmonės atsisako priglausti tokius gyvūnus, nes nenori turėti rūpesčių. I. Butkutė pažymėjo, jog tie, kurie ryšis pasiimti vyresnį gyvūną, didelių bėdų šiam susirgus neturės – šunį ar katę pas veterinarijos gydytojus nuveš prieglaudos darbuotojai.

„Norime suteikti džiaugsmą vyresniems žmonėms, bet taip pat mums rūpi senų šunų bei kačių gerovė. Siekiame, kad jie senatvės dienas leistų ne prieglaudoje, o mylinčio šeimininko namuose“, – pažymėjo I. Butkutė.

Gydytoja pataria

Šiaulių regione veterinarijos gydytoja dirbanti V. Adomaitienė teigė, jog Lietuvoje išties kone visi žmonės nori auginti gyvūnus į namus parsinešę juos dar visai mažus.

Ji akcentavo, jog įsigydami jaunutį gyvūnėlį vyresni žmonės dažnai neįvertina dviejų dalykų. Pirma, tokiam gyvūnui būtina skirti daug dėmesio, su juo gyvenant reikia kantrybės, energijos ir pagaliau – sveikatos. Antra, pasiimtas jaunas gyvūnas gali pragyventi savo šeimininką, tapti niekieno ir atsidurti gatvėje, geriausiu atveju – prieglaudoje.

„Senas gyvūnas visada būna ramesnis, paklusnesnis už jauną, tad bendrauti su juo vyresniam žmogui paprasčiau“, – kalbėjo V. Adomaitienė. Ji pabrėžė, kad gyvūnų globos namuose gyvenantys keturkojai būna apžiūrėti veterinarijos gydytojų, paskiepyti, gavę vaistų nuo kirminų, kitų jiems būtinų medikamentų.

Įvertino kaip naujovę

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė B. Kymantaitė teigė negirdėjusi, kad Lietuvos ar užsienio gyvūnų prieglaudos imtųsi iniciatyvos žmonėms atiduotą gyvūną aprūpinti maistu ir pasirūpinti jo sveikatos priežiūra, tad „Šiaulių letenėlės“ žingsnį ji įvertino kaip naujovę.

B. Kymantaitė pažymėjo, jog vyresni gyventojai, kurie ryšis globoti šunį ar katę prisiimdami tik dalį atsakomybės už jį, turi itin gerai apgalvoti tokį žingsnį. „Tai sakau žinodama, kokių didelių išgyvenimų šunys ir katės patiria, kai vėl būna grąžinami į prieglaudas. To neturėtų būti“, – sakė ji.

Gyvūnų globėjai atlieka įvairias apklausas gyvūnų gerovei įvertinti. „Viena šių apklausų parodė, jog palyginti dažni atvejai, kai miestų butuose gyvenantys jauni žmonės įsigyja šunį, bet pamatę, kad neturi galimybių jo auginti, kaip nebereikalingą daiktą išveža tėvams ir seneliams į kaimą, kur augintinis būna pririšamas prie būdos“, – pasakojo B. Kymantaitė. Tad ji patarė senjorams, kurie svarstys galimybę pasiimti seną šunį ar katę, gerai pagalvoti, kad paskui keturkojo draugo netektų auginti jų vaikams ar anūkams.