Seniausias pirmykštis menas
Nau­jo ty­ri­mo re­zul­ta­tai ro­do, kad vie­na­me In­do­ne­zi­jos ur­ve esan­tis gy­vū­no at­vaiz­das yra su­kur­tas ma­žiau­siai prieš 40 tūkst. me­tų ir yra se­niau­sias ži­no­mas vaiz­duo­ja­mo­jo me­no kū­ri­nys.

Borneo saloje rastas piešinys, tikriausiai vaizduojantis kokį nors vietos laukinį galviją, yra tarp tūkstančių kitų pirmykščio meno kūrinių, aptiktų prieš kelis dešimtmečius atokiame regione. Tačiau tik panaudojus datavimo metodą, vadinamą urano sekos analize, tyrėjai sugebėjo tiksliai nustatyti, kada šie atvaizdai buvo nupiešti. Atradimas papildo gausėjančius įrodymus, kad Europa nebuvo vienintelis urvų tapybos atsiradimo centras, kaip manyta anksčiau. „Matome, kad vaizduojamasis menas atsirado ir vystėsi daugmaž tuo pačiu metu ir Azijoje, ir Europoje“, – sakė tyrėjas Maxime'as Aubert'as.

2014 metais Indonezijai priklausančioje Sulavesio saloje aptikta 35 tūkst. metų senumo vaizduojamojo meno pavyzdžių, bet kai kurie piešiniai, ištirti M. Aubert'o komandos gretimoje Borneo saloje, sukurti mažiausiai 5 tūkst. metų anksčiau.

Australijos Griffitho universiteto profesorius adjunktas M. Aubert'as su savo grupe dirbo atokiuose, sunkiai prieinamuose urvuose Rytų Kalimantano srityje. Komanda, kurios tyrimų rezultatai paskelbti žurnale „Nature“, tyrė piešinius, nutapytus vienas ant kito keliais sluoksniais. Seniausio sluoksnio piešiniai vaizduoja gyvūnus, veikiausiai anuomet Borneo gyvenusius laukinius jaučius, taip pat trafaretinius delnų atvaizdus, sukurtus pučiant rausvos spalvos ochros miltelius ant rankos, priglaustos prie urvo sienos. Ant šių piešinių buvo kitų trafaretinių rankų atvaizdų, sukurtų naudojant tamsiai violetinės spalvos pigmentą, išdėstytų grupėmis ir padailintų linijomis bei taškais. Ten taip pat esama tos pačios spalvos žmonių figūrėlių, tarsi sudėliotų iš pagaliukų. Vėliausiame sluoksnyje vaizduojami žmonės, laivai ir geometriniai raštai.

M. Aubert'as ir jo komanda analizavo urano ir jo radioaktyviojo skilimo liekanų pasiskirstymą kalcito sluoksneliuose, susidariusiuose per daugelį metų ant piešinių paviršiaus, taip pat uolienoje, ant kurios buvo piešiama. Tyrėjai paėmė mažesnių nei centimetro skersmens mėginių nuo šių meno kūrinių ir nustatė, kad vieno gyvūno atvaizdas buvo nupieštas mažiausiai prieš 40 tūkst. metų ir galbūt beveik prieš 52 tūkst. metų. „Kiek žinome, šis didelis gyvūno piešinys... yra seniausias vaizduojamojo uolų meno atvaizdas pasaulyje“, – sakoma tyrėjų straipsnyje.

Priešistorinės freskos Altamiros urve Šiaurės Ispanijoje.

Šis piešinys yra apskritai vienas seniausių kada nors rastų gyvūnų atvaizdų. Jis buvo sukurtas maždaug tuo pačiu metu, kaip ir Vokietijoje rastos ant mamutų ilčių išraižytos gyvūnų figūrėlės.

Ilgai manyta, kad urvų tapyba atsirado Europoje ir vėliau paplito kitur. Įspūdingų urvų piešinių esama Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje. Tačiau Indonezijoje aptikti piešiniai meta iššūkį šiai teorijai.

„Dabar atrodo, kad šios dvi ankstyvojo urvų meno provincijos atsirado panašiu laiku smarkiai viena nuo kitos nutolusiuose paleolito Eurazijos kampeliuose: viena – Europoje, o kita – Indonezijoje, kitame ledynmečio pasaulio gale“, – Griffitho universiteto pranešime cituojamas prie šios studijos prisidėjęs archeologas Adamas Brumas.

Gyvūnų figūros Šovė urve Prancūzijoje.AFP/Scanpix nuotrauka

Antrojo sluoksnio piešiniai sukurti maždaug prieš 20 tūkst. metų. Jie atskleidžia įdomią tų laikų meno evoliuciją. „Maždaug prieš 20 tūkst. metų tapyba tapo žmonių, o ne gyvūnų pasauliu. Tą patį matome Europoje – daugmaž tuo pačiu metu“, – aiškino M. Aubert'as.

Mokslininkas planuota toliau tyrinėti urvų tapybos meną Indonezijoje ir Australijoje. Jis sakė, kad analizuodamas šiuos piešinius pajuto savotišką asmeninį ryšį su praeitimi. „Tai intymus langas į praeitį“, – tvirtino M. Aubert'as.