Prancūzija mato laisvės simbolį, feisbukas – pornografiją
„Fa­ce­book“ cen­zo­riai ne sy­kį yra už­si­trau­kę me­no ger­bė­jų pa­šai­pą ir pa­si­pik­ti­ni­mą. Nau­jau­sia jų au­ka – vie­nas gar­siau­sių vi­sų lai­kų pa­veiks­lų, pra­ncū­zų me­ni­nin­ko Eu­ge­ne De­lac­roix kū­ri­nys „Lais­vė, ve­dan­ti liau­dį“.

1830 metų paveikslas, kitaip dar žinomas pavadinimu „Laisvė barikadose“, įkvėptas 1830 metų liepos revoliucijos. Vaizduojamas sukilimas, kuriam vadovauja Mariana – Prancūzijos laisvės simbolis. Tačiau „Facebook“ cenzoriams nepatiko tai, kad Mariana pavaizduota nepridengta krūtine.

Praeitą savaitę XIX amžiaus meno šedevras buvo panaudotas Paryžiuje rodomos pjesės reklamai, tačiau socialinės žiniasklaidos milžinė ją blokavo. „Praėjus penkiolikai minučių po reklamos paskelbimo, ji buvo ištrinta, o bendrovė mums pareiškė, jog mes negalime rodyti nuogybių“, – pasakojo pjesės režisierius Jocelynas Florina. Vėliau jis paskelbė kitą reklamą su tuo pačiu paveikslu, tačiau dabar Marianos krūtis dengė užrašas „cenzūruota feisbuko“.

Po kelių dienų „Facebook“ pripažino klaidą ir pareiškė, kad „Laisvė, vedanti liaudį“ nuo šiol be jokių pridengimų gali būti publikuojama socialinės žiniasklaidos puslapyje.

Tai jau ne pirmas kartais, kai „Facebook“ veikiantys algoritmai ar bendrovės darbuotojai blokuoja vartotojų pasidalytas meno kūrinių, kuriuose yra nuogo kūno elementų, nuotraukas ar paveikslus.

Tokios cenzūros kritikus labiausiai stebina tai, kad „Facebook“ algoritmai labai greitai randa apnuoginto kūno vaizdus, tačiau dažnai ignoruoja neapykantos kalbą arba smurtinius vaizdus. Tokia neadekvati cenzūra kai kuriose šalyse sukėlė pasipiktinimo bangą. Pavyzdžiui, Vokietijoje labai išpopuliarėjo saitažodis #nippelstatthetze (spenelis vietoj neapykantos).

Kovo pradžioje „Facebook“ cenzūravo akmens amžiaus skulptūros „Vilendorfo Venera“ nuotrauką, ją priskirdama pornografijos kategorijai. Tiesa, netrukus bendrovei teko pripažinti savo klaidą ir atsiprašyti.

Tarp kitų anksčiau neįtikusių „Facebook“ cenzoriams vaizdų – Bolonijos (Italija) centrinėje aikštėje stovinčio Neptūno statulos ir Kopenhagos „Undinėlės“ nuotraukos.

Abu kartus socialinės žiniasklaidos bendrovei teko pripažinti savo klaidą. Tačiau dėl vieno meno kūrinio „Facebook“ savo požiūrio nepakeitė – prancūzų tapytojo Gustave'o Courbet kontroversiškas paveikslas „Pasaulio kilmė“ taip ir liko pernelyg šokiruojantis, kad būtų publikuojamas socialinėje žiniasklaidoje.