Povandeniniai laivai po vandeniu gali išbūti kelis mėnesius – iš kur gauna deguonį ir kuo kvepia jų viduje?
Di­die­ji at­omi­niai po­van­de­ni­niai lai­vai įpras­tai plau­kio­ja po van­de­niu. Tai­ko me­tais jiems vis tiek svar­bu iš­lai­ky­ti sa­vo po­zi­ci­jas pa­slap­ty­je, o po van­de­niu taip pat ga­li­ma tin­ka­mai par­uoš­ti įgu­las. Di­die­ji po­van­de­ni­niai lai­vai ne­iš­nė­rę ga­li iš­bū­ti mė­ne­sius, bet kaip tuo­met juo­se iš­gy­ven­ti? Iš kur gau­ti oro? Ir kaip po to kve­pia jų vi­dus?

Oras, žinoma, yra svarbus, tačiau pradėkime nuo vandens. Vandenynų vanduo yra per daug sūrus, kad būtų tinkamas žmonių vartojimui. Tyro vandens reikia ir branduoliniams reaktoriams, todėl jo pasigaminti yra tikrai svarbu. Vandenynų vanduo yra naudojamas vandeniui tualete nuleisti. Atliekos tuomet yra kaupiamos specialioje talpoje, kuri yra staiga ištuštinama suspausto oro pagalba. Tuo tarpu tyras vanduo gaminamas atvirkštinio osmoso metodu – taip pašalinamos visos vandenyje esančios dalelės. Tyras vanduo taip pat gali būti gaunamas naudojant distiliavimo aparatus ar specialiame reaktoriuje, kuriame skaidomas anglies dvideginis, o gautas deguonis jungiamas su vandeniliu.

Tuo tarpu maisto atsargų tokiems laivams tenka pasiimti nemažai. Nors šiuolaikiniai povandeniniai laivai turi šaldymo kameras, pirmenybė teikiama ilgai negendantiems maisto produktams. Rusų jūreiviai prisimena, kad uostuose net jų numylėtas baseinas būdavo pripildomas bulvėmis.

Bet pereikime prie to, be ko neišgyventume nei keliolikos minučių – oro. Nieko nenustebins faktas, kad atmosfera povandeniniuose laivuose yra labai tiksliai kontroliuojama. Visame laive yra gausybė jutiklių, kurie renka duomenis apie dujų koncentraciją ore. Pagal šiuos duomenis reguliuojamas deguonies kiekis.

Povandeniniuose laivuose įprastai išlaikoma žemesnė nei natūrali deguonies koncentracija – taip bandoma sumažinti gaisrų išplitimo riziką. Deguonis išgaunamas elektrolizės būdu skaidant jūros vandenį. Povandeniniai laivai taip pat turi porą deguonies balionų, kurie leidžia greitai pakelti deguonies koncentraciją ore, jei ji staiga nukristų. Tuo tarpu anglies dvideginis yra šalinamas specialių įrenginių, kurie naudoja įvairius aminus. Kai yra šalti, šie chemikalai sugeria anglies dvideginį. O štai kai yra pakaitinami – anglies dvideginį išskiria. Būtent taip anglies dvideginis ir šalinamas iš oro. Surinktas CO2 su atliekomis šalinamas tiesiai į jūrą.

Taigi, kol turi energijos ir maisto, šie laivai gali būti po vandeniu. O energijos jiems nepritrūksta ištisus dešimtmečius – juk branduolinis reaktorius naujo kuro reikalauja itin retai. Tačiau jūreiviai nemėgsta ilgai būti panirusiame laive. Tai, žinoma, sunku psichologiškai, bet ir kvapas laive nėra malonus. Virtuvės kvapai maišosi su hidraulinio skysčio garais, žmogaus prakaito ir minėtų aminų aromatu. Šis mišinys su laiku įsigeria į visus minkštus paviršius ir nuo nemalonaus kvapo pabėgti darosi labai sunku. Tačiau patyrę jūreiviai teigia, kad su laiku ir prie to priprantama – dažnai naujiems komandos nariams paklausus, iš kur tas kvapas, jie ima juoktis, nes patys jo jau nebejaučia. Kita vertus, naujesni laivai ir to nemalonaus kvapo turi mažiau nei tie, kurie plaukiojo, pavyzdžiui, Antrojo pasaulinio karo metais.