Po Grenlandijos ledu rastas 5 kartus už Paryžių didesnis meteoro krateris
Prieš 12000 me­tų į Že­mę rė­žė­si ki­lo­me­tro skers­mens ge­le­žies me­teo­ras, ku­rio smū­gio ga­lia pri­ly­go 47 mi­li­jo­nams Hi­ro­ši­mos bom­bų.

Paliktas krateris yra vienas didžiausių kraterių Žemėje.

Manoma, kad po jo sekusio sprogimo metu visomis kryptimis, šimtų kilometrų spinduliu, pasklido daugybė nuolaužų, kurios pasiekė net šiandieninės Kanados teritoriją.

Milžiniškas meteoro krateris, kurio dydis prilygtų net penkiems Paryžiaus miesto plotams, aptiktas 0,8 km. gylyje po Grenlandijos ledu, rašo dailymail.co.uk.

12 milijardų tonų svėręs meteoras rėžėsi su tokia galia, kuri 100 kilometrų spinduliu nuo žemės paviršiaus nušluotų bet kokią gyvybės formą, sako mokslininkai.

Visas šis įvykis paslaptyje buvo mažiausiai pastaruosius 12000 metų, ir glūdėjo po Hiawatha ledynu, atokioje šiaurės vakarinės Grenlandijos vietoje.

Mokslininkai nėra kategoriškai paskelbę tikslios šio meteoro smūgio datos, tačiau ji gali siekti net iki trijų milijonų metų, kuomet buvo pradėjęs formuotis Grenlandijos ledynų sluoksnis.

Krateris identifikuotas dėka duomenų, surinktų tarp 1997 ir 2014 metų, kurie buvo papildyti naujais 2016 metų duomenimis, gautais naudojantis moderniais radarų signalais.

Meteorito smūgio padariniai iki šiol buvo apsaugoti po kilometro storio ledo sluoksniu.

Pirmą kartą jis buvo atrastas 2015 metų liepą, kuomet tyrėjai iš Danijos nacionalinio gamtos istorijos muziejaus, Kopenhagos universiteto, analizuodami naują fizinių savybių žemėlapį, po ledynais pastebėjo įdubusią teritoriją.

Atrastą vietą mokslininkai analizavo, kad numatytų galimai meteoro sukelto poveikio mastą.

Skelbiama, kad susidūrimo metu Inuitai dar nebuvo kolonizavę Grenlandijos, taigi, vargu ar tąkart žmones paveikė pagrindinis šios nelaimės smūgis.

Sprogimas turėjo ilgalaikių padarinių, nes ištirpdė Grenlandijos ledo sluoksnio dalis ir Nerso sąsiauryje sukėlė gėlo vandens potvynius. Negana to, į atmosferą galėjo būti išskirta nuolaužų, kurios paveikė klimatą ir potencialiai lėmė didelio ledo ploto tirpsmą.

Daugybė geležies meteoritų, tarp jų ir 20 tonų fragmentas, saugomas Geologijos muziejuje Kopenhagoje, buvo anksčiau aptikti regione aplink Jorko Kyšulį, netoli Hiawatha, dėl ko mokslininkai tikėjo, jog regione yra įvykęs susidūrimas su meteoru. Visai tai iki šiol tebuvo teorija, kuriai trūko įrodymų.

Šiuo metu tęsiami darbai, kuriais siekiama tiksliau nustatyti meteoro smūgio į Grenlandiją datą.

Mokslininkams krateris kelia nuostabą, nes yra išskirtinai puikiai išsilaikęs, o juk ledynai yra ypač efektyvus erozinis veiksnys, kuris greitai panaikina smūgio poveikio pėdsakus.

Iki šiol nebuvo įmanoma nustatyti tikslios kraterio susiformavimo datos, tačiau jo būklė gana užtikrintai rodo, kad jis susiformavo po to kai virš Grenlandijos pradėjo formuotis ledas, taigi yra jaunesnis nei 3 milijonai metų ir susiformavo ne vėliau nei prieš 12000 metų, prieš paskutinio ledynmečio pabaigą.

Atradimai paskelbti žurnale „Science Advances“