Po Grenlandijos ledu – milžiniškas krateris
Gren­lan­di­jo­je prieš 12 tūkst. me­tų nu­kri­to di­džiu­lis me­teo­ri­tas, ku­ris pa­li­ko už Par­yžių di­des­nį kra­te­rį. Jis ne­se­niai bu­vo ras­tas po le­du pa­si­tel­kus mo­der­nų ra­dio­lo­ka­to­rių.

Tai pirmas toks krateris, kada nors rastas Grenlandijoje ir apskritai po visais Žemės kontinentiniais ledynais. Kaip rašoma žurnale „Science Advances“, pagal dydį šis krateris yra 25-as iš visų žinomų mūsų planetoje.

31 km pločio krateris yra po Hiavatos ledynu. Meteoritas turėjo padaryti reikšmingą poveikį regione, galbūt net pasaulyje. Tačiau jo istorija tik pradedama pasakoti.

shoestle.com nuotrauka

„Į atmosferą veikiausiai buvo išmesta dalelių, kurios paveikė klimatą. Galbūt ištirpo daug ledo ir į Nerso sąsiaurį tarp Kanados ir Grenlandijos staiga pateko daug gėlo vandens, kuris paveikė vandenyno sroves visame regione“, – sakė vienas straipsnio autorių Johnas Padenas, Kanzaso universiteto elektrotechnikos ir kompiuterijos profesorius.

Atradimas buvo padarytas dar 2015 metais, bet tarptautinė mokslininkų komanda nuo tada tikrino išvadas. Pasitelkus modernesnes radiolokacijos technologijas buvo surinkta daugiau duomenų.

„Kol kas nebuvo įmanoma kraterio datuoti, bet jo būklė labai perša mintį, kad ši duobė susiformavo, kai ledas pradėjo dengti Grenlandiją. Taigi jam mažiau nei 3 mln. metų, o galbūt susidarė vos prieš 12 tūkst. metų, artėjant paskutinio ledynmečio pabaigai“, – sakė bendraautoris profesorius Kurtas Kjaeras iš Danijos gamtos istorijos muziejaus Geogenetikos centro.

Mokslininkai ketina paimti mėginių iš gilesnių sluoksnių. Tai padėtų sužinoti, kada įvyko susidūrimas ir koks buvo jo poveikis tuometinei Žemės gyvybei.