Planai dėl memorialinės lentos keliautojai įžiebė kontroversiją
Ang­li­jos na­cio­na­li­nio pa­vel­do or­ga­ni­za­ci­ja „Eng­lish He­ri­ta­ge“ ke­ti­na Lon­do­ne ati­deng­ti me­mo­ria­li­nę len­tą vie­nai gar­siau­sių XIX am­žiaus pa­bai­gos – XX am­žiaus pra­džios ke­liau­to­jų, dip­lo­ma­čių ir ra­šy­to­jų Ge­tru­de Bell. Ta­čiau jos biog­ra­fas su­kri­ti­ka­vo šiuos pla­nus, par­eikš­da­mas, kad ji „nie­ko bend­ra ne­tu­ri su Lon­do­nu“.

Organizacijos teigimu, atidengti memorialinę lentą G. Bell paskatino siekis suteikti daugiau žinomumo istorijoje pėdsaką palikusioms moterims. Tik 14 proc. iš daugiau nei 900 Londone esančių mėlynų memorialinių lentų, kurios žymi vietos ir žymaus žmogaus ryšį, skirtos moterims.

Pasak biografiją apie keliautoją parašiusio Grahamo Besto, G. Bell nieko bendra neturi su Londonu, išskyrus tai, kad šiame mieste gyveno jos močiutė. „Ar tai nėra kultūrinis pasisavinimas?“ – klausė jis.

Nors keliautoja močiutės name buvo apsistojusi ne sykį, jos tikrieji namai buvo Redkare, Šiaurės Rytų Anglijos mieste, kur ji augo ir grįždavo po savo ilgų kelionių ir nuotykių užsienyje. Ten jau pakabinta mėlynoji memorialinė lenta, o tai reiškia, G. Besto teigimu, kad dublikatas Londone nėra reikalingas.

„Problema dėl G. Bell yra ta, kad visi stengiasi ją pasisavinti kaip asmenį“, – teigė biografas.

G. Bell gimė 1868 metais itin turtingoje šeimoje. Jos nepaprasti pasiekimai tapo žinomi dėl jos rašytų dienoraščių, laiškų ir knygų. G. Bell buvo keliautoja, rašytoja, lingvistė ir archeologė, kuri tuo metu buvo ne mažiau garsi už savo draugą T. E. Lawrence. Šio gyvenimas įamžintas filme „Arabijos Lorensas“.

Getrude Bell 1909 metais Babilone, dabartiniame Irake. / outnow.ch nuotrauka

Ji suvaidino didžiulį vaidmenį po Pirmojo pasaulinio karo steigiant Mesopotamijos valstybę, kuri dabar vadinama Iraku. Be to, buvo viena pirmųjų archeologių, tyrusių bizantiškus griuvėsius Turkijos Anatolijoje.

Tačiau, G. Besti teigimu, didžiausias G. Bell pasiekimas buvo jos persų poeto Hafezo eilių vertimas.

Kita vertus, keliautojos gyvenime buvo ir nemažai tamsių dėmių. Pavyzdžiui, ji priešinosi moterų siekiui įgyti balsavimo teisę.

Keliautojos įspūdingas gyvenimas buvo atkurtas vokiečių režisieriaus Wernerio Herzogo dramoje „Dykumos karalienė“, kurioje ją įkūnijo Nicole Kidman. Tačiau, tiek kritikų, tiek ir žiūrovų nuomone, šis filmas buvo nesėkmingas.

„English Heritage“ vis dar laukia leidimo iš keliautojos močiutės pastato savininkų, kad galėtų pritvirtinti memorialinę lentą G. Bell. Ją jau patvirtino ekspertų komisija, todėl tikėtina, kad ji Londone atsiras jau kitais metais.

Organizacijos teigimu, mėlynosiomis memorialinėmis lentomis siekiama pažymėti žinomų žmonių ryšį su Londono pastatais, tačiau tie asmenys galėjo gyventi ir kitose šalies vietose ar net kitose valstybėse.