Pietų Danijos universiteto bibliotekoje rastos trys nuodingos knygos
Trys re­tos is­to­ri­nės kny­gos, sau­go­mos Pie­tų Da­ni­jos uni­ver­si­te­to bib­lio­te­kos len­ty­no­se, pa­si­ro­dė esan­čios nuo­din­gos. Ir nuo­din­gos to­li gra­žu ne per­kel­ti­ne pra­sme, ra­šo news.com.au.

Senose knygose saugoma aibė paslapčių, mitų, legendų, planų, skandalų. Vis dėlto mokslininkai vienoje Danijos bibliotekoje tyrinėjantis nematomus, senus užrašus knygose rado tai, ko visai nesitikėjo – nuodus.

Mokslininkams į galvą iš karto atėjo analogija su žymiuoju Umberto Eco romanu „Rožės vardas“.

Pietų Danijos universiteto mokslininkai „The Conversation“ paskelbė straipsnį, kuriame detaliau aprašomas šis mirtinas atradimas.

Trys retos XVI – XVII amžių knygos buvo analizuojamos rentgeno spindulių fluorescencijos būdu. Rentgeno spindulių pagalba galima senų knygų lapuose bei surišimuose galima regėti tekstus, kurie buvo nugulę ant lapų prieš juos perrašant, taigi mokslininkai siekė atskleisti prarastus tekstus.

Buvo išsiaiškinta, kad kituose bibliotekoje saugomų knygų pergamentuose kadaise, prieš perrašant, buvo užrašytos Romos ar Kanonų teisės, tad nuspręsta ten pat paieškoti kitų tokių egzempliorių.

„Mėginome atrasti prarastus, perrašytus Lotyniškus tekstus, ar bent jau pamėginti perskaityti jų turinį, – rašo tyrėjai. – Tuomet supratome, kad ant trijų tomų viršelių esantys tekstai buvo sunkiai įskaitomi dėl itin gausaus žalio pigmento sluoksnio, slėpusio senas ranka rašytas raides.“

Knygos detalesnei analizei buvo perkeltos į laboratoriją, kurios metu norėta išsiaiškinti, kas slypi po dažais ir iš kokių chemikalų šie susideda.

Tačiau analizė pateikė netikėtą rezultatą.

Žalios dėmės buvo arsenikas – toks pat nuodingas, kaip ir tądien, kai knygos nugulė į lentynas.

„Šis chemikalas yra viena iš nuodingiausių substancijų visame pasaulyje, galintis sukelti įvairius apsinuodijimo simptomus, sukelti vėžį ar net mirtį“, – rašo tyrėjai.

Tai išsiaiškinus mokslininkams į galvą iš karto atėjo analogija su žymiuoju Umberto Eco romanu „Rožės vardas“.

„Ar kas nors tokio galėtų nutikti ir realybėje? Nuodijimas knygomis?“ – klausė tyrėjai.

Tačiau paaiškėjo, kad pigmentas buvo nepiktybinis.

Arsenikas buvo dažnas „Paryžiaus žalios“ (Paris green), XIX amžiuje populiarių lakų ir dažų, komponentas.

"Paryžiaus žalios" dažai / Chris Goulet ir Wikipedia.org nuotrauka

„Populiarumo piko metu pačios įvairiausios medžiagos – net knygų viršeliai ar rūbai – buvo dažomi „Paryžiaus žalia“ estetiniais sumetimais. Žinoma, nuolatinis odos kontaktas su substancija galėjo turėdavo neigiamų pasekmių.“

Knygų viršeliai dažais buvo nudažyti veikiausiai norint atkurti jų išvaizdą bei apsaugoti knygas nuo kenkėjų.

„Šiandien bibliotekoje trys nuodingi tomai yra laikomi vėdinamoje patalpoje, atskirose kartoninėse dėžutėse, ant kurių – įspėjimai laikytis saugumo, – rašo tyrėjai. – Taip pat planuojame knygas suskaitmeninti, idant sumažėtų žmonių fizinis kontaktą su jomis. Niekas nebūtų pagalvojęs, kad knyga iš tikrųjų gali būti nuodinga. Pasirodo, gali.“