Per nukryžiavimus Filipinuose liejosi tikras kraujas
Fi­li­pi­nų ka­ta­li­kai Di­dį­jį penk­ta­die­nį pa­mi­nė­jo kru­vi­nu re­li­gi­nio įkarš­čio de­mons­tra­vi­mu: vi­ni­mis bu­vo ka­la­mi prie kry­žių, rim­bais pla­kė­si nu­ga­ras.

Šiurpus ir tikroviškas paskutinių Kristaus gyvenimo akimirkų atkartojimas, nors Bažnyčia tam nepritaria, taip pat karnavalą primenanti atmosfera pritraukė tūkstančius tikinčiųjų ir turistų.

Miesteliuose į šiaurę nuo Manilos mažiausiai trys žmonės 8 cm ilgio vinimis per plaštakas ir pėdas buvo prikalti prie kryžių. Tuo pat metu vyrai nuogomis krūtinėmis, stebint asmenukes darantiems smalsuoliams, iki kraujo plakėsi nugaras. Kai kurių dalyvių veidus slėpė gobtuvai. Žmonių kraujas tiško ant automobilių, namų ir prie gatvių parduodamų gazuoto vandens butelių.

„Jei kuris nors šeimos narys suserga, štai ką mes darome. Aš tai darau dėl artimųjų“, – sakė 25 metų Normanas Lapuotas plakdamasis rimbu. Šioje ceremonijoje jis dalyvavo ketvirtą kartą. Normanas tiki, kad ritualinis kraujo praliejimas padėjo jo seneliui atsigauti po insulto.

Nors dauguma iš 80 mln. Filipinų katalikų Didįjį penktadienį praleidžia bažnyčioje arba su šeima, kai kurie dalyvauja ir šiuose šiurpiuose spektakliuose, kad išpirktų kaltes ar pareikštų padėką už dieviškąjį įsikišimą.

Nukryžiavimo atkartojimai Azijos katalikybės bastione vyksta dešimtmečius, tačiau Katalikų bažnyčia oficialiai tam nepritaria.

„Bažnyčia niekada neskatina plakimosi, ką jau kalbėti apie nukryžiavimą, – sakė Manilos arkivyskupijos atstovas Roy Bellenas. – Visos aukos, kurių iš katalikų prašoma per gavėnią ir Didžiąją savaitę, turėtų būti pagalba neturtingiems bei vargstantiems žmonėms“.

Gatvės prekiautojai maistu, taksi vairuotojai, suvenyrų parduotuvėlės turi naudos iš šių apeigų, nes jos kasmet pritraukia maždaug 35 tūkst. žmonių.

Beveik 80 proc. Filipinų gyventojų (iš viso jų yra 90 milijonų) išpažįsta katalikų tikėjimą. Tai 300 metų trukusio Ispanijos kolonijinio valdymo, kuris baigėsi artėjant XX amžiui, palikimas.