Pavogtos senienos keliauja namo
Šią sa­vai­tę Bri­tų mu­zie­jus pa­skel­bė grą­ži­nan­tis Ira­kui pa­vog­tus maž­daug 5 tūkst. me­tų se­nu­mo dir­bi­nius. Per ar­cheo­lo­gi­nį ty­ri­mą bu­vo tiks­liai nu­sta­ty­ta šven­tyk­la, iš ku­rios tie ob­jek­tai pa­im­ti.

2003-iųjų gegužę, praėjus keliems mėnesiams po JAV vadovaujamos invazijos į Iraką pradžios, Jungtinės Karalystės policija iš vieno Londono prekiautojo konfiskavo aštuonias senienas, nes jis nepateikė jokių dokumentų apie dirbinių kilmę. Nustatyti tokią informaciją dažniausiai labai sunku, bet šiuo atveju ant trijų dirbinių – degto molio kūgių – buvo šumeriškų užrašų.

Visai atsitiktinai paaiškėjo, kad panašių objektų esama ir vienoje vietovėje senoviniame Pietų Irako mieste Girsu (dabar žinomas kaip Telohas), kuriame Britų muziejus nuo 2016-ųjų rengė irakiečių archeologus. Ant trijų kūgių, nulipdytų apytikriai 2200 metais prieš Kristų, matyti identiški dantiraščio užrašai. Juose minimas dievas, kuriam buvo skirta šventykla, taip pat ją pastatęs karalius. Ekspertai nusprendė, kad šios relikvijos – apžadinės, skirtos Mesopotamijos karalių dievams.

Tarp pavogtų senienų dar buvo nugludintas gelsvas upės akmuo ir baltos gipsinės vėzdo galvutės fragmentas. Ant jų irgi matyti užrašų. Kolekcijoje taip pat yra gulinčio jaučio ar buivolo formos baltojo marmuro amuletas ir raudonojo marmuro kvadratinis spaudas ar amuletas, vaizduojantis du panašius gyvūnus, žiūrinčius skirtingomis kryptimis. Paskutinis objektas – baltojo chalcedono spaudas. Ant jo plokščios ovalios priekinės dalies vaizduojamas gulintis sfinksas.