Parodė kitą monarchės Elžbietos I veidą
Bri­tų mo­nar­chų są­ra­še Elž­bie­ta I vie­na ryš­kes­nių per­so­nų, kul­ti­nė as­me­ny­bė. Ug­ni­niai plau­kai, ty­ra vei­do oda, cha­rak­te­rin­ga ap­ran­ga – šis įvaiz­dis da­rė jos por­tre­tą ne­sun­kiai at­pa­žįs­ta­mu. Ta­čiau ki­tą Elž­bie­tos vei­dą par­odęs bri­tų me­ni­nin­kas Ma­tas Col­lis­haw šį kruopš­čiai su­kur­tą ka­ra­liš­ką­jį įvaiz­dį nu­vai­ni­ka­vo.

Londono muziejuje „Queen’s House“ eksponuojama M. Collishaw natūralistiškai sumodeliuota karalienės veido kaukė „The Mask of Youth“ – sujudino visą pasaulio kultūros bendruomenę ir iššaukė daug diskusijų.

Elžbieta I buvo penktoji ir paskutinė valdovė, priklausiusi Tiudorų dinastijai, kuri aiškiai suprato, kaip svarbu visuomenėje formuoti savo „teisingą“ įvaizdį. Ji ypač kontroliavo tai, kaip bus pristatyta oficialiuose portretuose. Žvilgsnis akmeninis, nepasiekiamas, apdarai – prašmatnūs. Todėl Elžbietos I portretus priimta vadinti ikonomis.

Du karalienės veidai

Britų menininkas M. Collishaw sukūrė meninę instaliaciją, kuri projektuoja alternatyvų Elžbietos atvaizdą vėlesniais jos karaliavimo metais. Būtent taip, menininko manymu, iš tikrųjų atrodė karalienė. Sensaciją sukėlusi kaukė pagaminta naudojant moderniausias technologijas.

Meninė instaliacija patalpinta priešais vieną žymiausių Anglijos karalienės Elžbietos I istorinių portretų („Armados portreto“), kuris laikomas geriausiu Anglijos Renesanso kūriniu.

Karalienės portretą nutapė dailininkas George Gower, sužlugusiai Ispanijos armados invazijai į Angliją 1588 metų vasarą įamžinti.

Elžbieta I pavaizduota su iškilmingais drabužiais ir visomis valdžios regalijomis: karūna, skeptru ir ant Žemės rutulio uždėta ranka.

Iš tiesų yra žinoma, kad raupais persirgusi monarchė po peruku slėpė nuplikusią galvą ir gausiai pudravo veidą.

Skulptorius atvaizdavo karalienę nieko nedailindamas, pabrėždamas moters amžių: Elžbieta I be peruko, tamsios akys šiek tiek išblukusios, oda – raukšlėta, randuota.

M. Collishaw savo kūriniu norėjo mesti iššūkį „valdžios kaukei“, – rašoma interneto portale „W Magazine“. Skulptorius atvaizdavo karalienę nieko nedailindamas, pabrėždamas moters amžių: Elžbieta I be peruko, tamsios akys šiek tiek išblukusios, oda – raukšlėta, randuota. Tačiau didžiausią įspūdį palieka akys. Karalienės žvilgsnis kupinas baimės ir nesaugumo. Užkietėjusios išraiškos, išdidumo – nė kvapo. Negana to, robotizuotas monarchės veidas tai praveria, tai užčiaupia burną, – tarsi bandytų kalbėti, tačiau balso negirdėti. Toks autoriaus sumanymas – jis norėjo pabrėžti Elžbietos I bevališkumą.

Karalienės veidas atkurtas pagal istorinių tyrimų ir aprašymų duomenis. M. Collishaw bendradarbiavo su Holivudo kompiuterinės animacijos dizaineriais – portretus ir skulptūras nuskenavo 3D skaitytuvu.

Atspindys veidrodyje

Ši meninė M. Collishaw instaliacija pristato alternatyvų žvilgsnį į Elžbietą I, kaip moterį, kuri prarado savo individualumą dėl aukšto titulo. M. Collishaw „The Mask of Youth“ patalpinta priešais garsųjį Elžbietos I portretą, – tarsi veidrodis, kur ji mato save, visus savo trūkumus ir žmogiškąsias silpnybes.

Penkiasdešimt dvejų menininkas pripažįsta, – monarchei išties nebuvo paprasta. Jai tekęs sunkus vaidmuo: patriarchalinėje visuomenėje būti moterimi – vadove. Padėtis, anot skulptoriaus, – nepavydėtina. Juk karalienė vienu metu privalėjo atlikti du prieštaringus vaidmenis: tyros, tikslo siekiančios moters ir drąsaus, nepaklusnaus, įžūlaus valdovo.

Faktiškai, jos išvaizda buvo laikoma monarchijos ir pačios valstybės tęsiniu, todėl ji ir buvo ta drobė, ant kurios buvo vaizduojami galios simboliai.

Šiuolaikinio meno atstovas M. Collishaw ragino žiūrovus dar kartą žvilgterėti į šią kultinę karalienę, ištyrinėti kitą jos veidą. Tai, anot jo, pažeidžiamos moters veidas – pavojingame pasaulyje, kuriame gali išgyventi tik išlaikydamas idealų vizualinį atvaizdą.

Mato Collishaw meninė instaliacija „The Mask of Youth“ Londono muziejuje „The Queen’s House“ bus eksponuojama iki 2019-ųjų vasario 3 d.