Pablo Picasso. Minčių mozaika
Is­pa­nų ta­py­to­jas, vie­nas žy­miau­sių XX a. me­ni­nin­kų, la­biau­siai ži­no­mas kaip ku­biz­mo kū­rė­jas. Tie­sa, nors gi­mė Is­pa­ni­jo­je, il­giau­sią gy­ve­ni­mo tarps­nį pra­lei­do Pra­ncū­zi­jo­je. Jis su­kū­rė dau­giau nei 20 000 pa­veiks­lų, at­spau­dų, pie­ši­nių, skulp­tū­rų, ke­ra­mi­kos ga­mi­nių, tea­tro kos­tiu­mų, ku­rie ti­krai pa­kei­tė pa­sau­lį.

Motina man pasakė, kad, jei būsiu kareivis – tapsiu generolu, jei kunigas – popiežiumi. Taigi aš nusprendžiau būti menininku ir tapau Picasso.

Kiekvienas vaikas yra menininkas. Didžiausia problema – tokiu ir likti užaugus.

Menas nuvalo sieloje nusėdusias kasdienybės dulkes.

Menas – tai melas, kuris padeda suvokti tiesą.

Daiktus vaizduoju ne tokius, kokius matau, o tokius, kokius juos išmąstau.

Tikra yra viskas, ką gebi įsivaizduoti.

Dabartinis pasaulis man atrodo visai nelogiškas ir nesuprantamas. Kodėl aš turėčiau kurti meną, kuris būtų kitoks?

Dievas tėra dar vienas menininkas. Jis sukūrė ir žirafą, ir dramblį, ir katę. Jis neturi vieno pasirinkto stiliaus. Jis tiesiog vis bando kažką naujo.

Kompiuteriai nieko verti. Viskas, ką jie gali duoti – tai atsakymai.

Svarbu tai, ką padarai, o ne tai, ką vis ketini padaryti.

Rytojui atidėk tik tai, ko neatlikęs ryžtumeisi mirti.

Išmoksiu taisykles kaip profesionalas, kad galėčiau jas laužyti kaip menininkas.

Prireikia labai daug laiko, kol tampi jaunas.

Sėkmė yra pavojingas dalykas. Žmogus pradeda kopijuoti pats save. O tai pavojingiau nei kopijuoti kažką kitą – tai veda link nevaisingumo ir tuštybės.

Parengta pagal knygą „Mozaika“