Nobelio medicinos premija – už pažangą gydant vėžį
No­be­lio pre­mi­ja me­di­ci­nos ir fi­zio­lo­gi­jos sri­ty­je pir­ma­die­nį ati­te­ko ame­ri­kie­čiui Ja­me­sui P. Al­li­so­nui ir ja­po­nui Ta­su­ku Hon­jo. Šį ap­do­va­no­ji­mą jie pel­nė už vė­žio te­ra­pi­jos, slo­pi­nant ne­igia­mą im­uni­nį re­gu­lia­vi­mą, at­ra­di­mą.

Vėžys kasmet pareikalauja milijonų gyventojų gyvybių ir yra vienas didžiausių žmonijos sveikatos iššūkių. Šių metų Nobelio premijos laureatai atrado visiškai naują onkologinių ligų gydymo principą.

Teksaso universiteto M. D. Andersono vėžio centro profesorius J. P. Allisonas tyrinėjo baltymus, veikiančius kaip imuninės sistemos stabdžiai. Jis nustatė, kad atleidus tuos stabdžius galima paskatinti žmogaus organizmo imunines ląsteles pulti navikus. Mokslininkas išplėtojo šią koncepciją į naują terapijos metodą.

Kioto universiteto profesorius T. Honjo savo ruožtu atskleidė, kad vienas atrastas imuninių ląstelių baltymas irgi veikia kaip stabdys, tačiau jo mechanizmas visai kitoks. Šis atradimas pastūmėjo sukurti vėžio terapijos metodus, kurie pasirodė esą itin veiksmingi.

Nobelio premija laureatams bus oficialiai įteikta Stokholme per iškilmingą ceremoniją, vyksiančią gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.

2017-ųjų Nobelio medicinos premijos laureatais tapo cirkadinio ritmo mechanizmą tyrę amerikiečiai Jeffrey C. Hallas, Michaelas Rosbashas ir Michaelas W. Youngas.