Neatsispyrė pagundai: pavogė 600 kompiuterių kriptovaliutoms kasti
Iš Is­lan­di­jos duo­me­nų cen­trų bu­vo pa­vog­ta apie 600 kom­piu­te­rių, nau­do­tų „kas­ti“ bit­koi­nus ir ki­to­kias krip­to­va­liu­tas, pra­ne­šė po­li­ci­ja.

Pasak pareigūnų, tai buvo didžiausio masto vagystė šioje valstybėje šiaurės Atlanto vandenyno saloje.

Tiriant bylą, Islandijos žiniasklaidos pramintą „Didžiuoju bitkoinų apiplėšimu“, suimta 11 žmonių, įskaitant vieną apsaugos darbuotoją. Reikjaneso apygardos teismo teisėjas leido pratęsti sulaikymo terminą dviem asmenims.

Pavogtų galingų kompiuterių, kurių pareigūnai dar nesurado, vertė yra beveik 2 mln. dolerių (1,6 mln. eurų). Be to, jei pavogta įranga bus naudojama bitkoinams kasti, vagys iš operacijų su šia nesusekama kriptovaliuta gali gauti milžiniško pelno net nepardavę tų kompiuterių.

„Ši didžiulė vagystė yra iki šiol nematyto masto“, – sakė pietvakarinio Reikjaneso pusiasalio policijos komisaras Olafuras Helgi Kjartanssonas.

„Viskas rodo, kad nusikaltimas buvo itin gerai organizuotas“, – pridūrė jis.

Trys vagystės įvyko gruodį, o ketvirtoji – sausį, tačiau pareigūnai apie šiuos nusikaltimus informacijos iki šiol neskelbė, tikėdamiesi susekti vagis.

Bitkoinai yra virtualioji valiuta, kuriama pagal blokų grandinės (blockchain) kompiuterinį algoritmą. Kitaip negu tikroji valiuta, pavyzdžiui, JAV doleris arba euras, ji nėra leidžiama kokio nors centrinio banko ir nėra palaikoma nė vienos vyriausybės.

2009 metais atsiradęs bitkoinas, 2017 metų sausio vidury dar kainavęs apie 750 dolerių (600 eurų), vėliau ėmė sparčiai brangti, nes šią valiutą pripažino vis daugiau tradicinių investuotojų. 2017-ųjų gruodį šios kriptovaliutos kaina išaugo maždaug iki 20 tūkst. dolerių (per 16 tūkst. eurų) už vieną bitkoiną. Šių metų sausį jų kaina smarkiai nukrito, o praėjusį penktadienį vienas bitkoinas kainavo beveik 11 tūkst. dolerių (per 8 900 eurų).

Operacijos su bitkoinais ir kitomis kriptovaliutomis paremtos vadinamąja blokų grandinės technologija. Ji leidžia informaciją apie sandorį išsaugoti pačiame tinkle be jokio tarpininko, t. y., nėra jokios trečiosios šalies, kuri saugotų įvykdytų sandorių įrašus. Šios valiutos vienetai „kasami“ dalyvaujant specialiame tinkle, kuriame dalinamasi kompiuterio ištekliais ir sprendžiami sudėtingi matematiniai uždaviniai.

Bitkoinų „kasybai“ reikia daugybės galingų kompiuterių ir daug elektros energijos. Dėl šios priežasties Islandijoje pastaraisiais mėnesiais atidaroma vis daugiau duomenų centrų, kurių savininkus vilioja gera šalies reputacija ekologijos srityje. Beveik 100 proc. savo elektros energijos Islandija gauna iš atsinaujinančiųjų šaltinių.

Pavogtų kompiuterių ieškanti islandų policija stebi elektros suvartojimo rodiklius visoje šalyje tikėdamasi, kad nusikaltėliai išsiduos, sakė vienas šios sferos atstovas, pageidavęs likti nežinomas. Neįprastai didelis elektros energijos vartojimas gali atskleisti nelegalios bitkoinų kasyklos buvimo vietą.

Šią savaitę pareigūnai kreipėsi į vietos interneto tiekėjus, elektrikus ir sandėlių nuomos bendroves, prašydami pranešti apie bet kokius įtartinus klientus.