NASA pasirinko marsaeigio nusileidimo vietą
JAV na­cio­na­li­nė ae­ro­nau­ti­kos ir kos­mo­so ad­mi­nis­tra­ci­ja (NA­SA) pa­si­rin­ko vie­ną Mar­so se­no­vi­nę upės del­tą kaip nu­si­lei­di­mo vie­tą 2021 me­tais at­skri­sian­čiam ki­ber­ne­ti­niam mar­saei­giui, ieš­ko­sian­čiam ka­dai­se ten ga­lė­ju­sios bū­ti gy­vy­bės pėd­sa­kų.

Nors Raudonoji planeta dabar yra šalta ir sausa, nusileidimo vietoje – Jezero krateryje – prieš 3,9–3,5 mlrd. metų tyvuliavo 500 metrų gylio ežeras, į kurį tekėjo keletas upių.

„Delta yra gera vieta, kur galėjo būti suklostyta gyvybės pėdsakų, o vėliau jie galėjo būti užkonservuoti milijardams metų, praėjusių nuo ežero gyvavimo laikų“, – žurnalistams telefonu sakė projekto „Mars 2020“ mokslininkas Kenas Farley, dirbantis NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje.

Ekspertų nuomone, šiame 45 km pločio baseine galėjo susikaupti ir išlikti senovinių organinių medžiagų molekulių ir kitokių mikroorganizmų gyvybinės veiklos pėdsakų. Manoma, kad krateryje, esančiame į šiaurę nuo Marso pusiaujo, yra mažiausiai penkių rūšių uolienų, įskaitant „molius ir karbonatus, turinčius didelį potencialą išsaugoti buvusios gyvybės pėdsakus“, taip sakoma JAV kosmoso agentūros pranešime. Karbonatai susidaro sąveikaujant vandeniui, atmosferos dujoms ir kitokioms uolienoms. Pasak K. Farley, jie gali suteikti užuominų apie gyvybei galėjusias tikti sąlygas.

2,5 mlrd. dolerių kainavusį aparatą planuojama paleisti 2020 metų liepą. Raudonąją planetą jis turėtų pasiekti 2021 metų vasarį. „Mars 2020“ projekto zondas pritaikytas nusileisti krateryje ir surinkti mėginių. Šie vėliau turėtų būti pargabenti į Žemę ir toliau analizuojami. Tačiau pirmiausia marsaeigis turi pasiekti paviršių veikiantis ir neapvirsti, o važinėdamas turės aplenkti akmenynus, biraus smėlio plotus ir deltos pakraščius.

„Mars 2020“ naudos tokią pačią skraidančio krano technologiją, kokia 2012 metais buvo sėkmingai panaudota nuleidžiant NASA marsaeigį „Curiosity“ Geilo krateryje. Šis krateris, kuriame atsiveria nuosėdinių uolienų sluoksniai, buvo pasirinktas, siekiant ištirti, kaip iš šiltos ir drėgnos planetas Marsas virto šaltu ir dulkėtu pasauliu, koks yra mūsų dienomis.

Nusileidimo vieta Jezero krateryje yra kitokia dėl gausių karbonatinių uolienų, galinčių padėti daugiau sužinoti apie Marso tinkamumą gyvybei ankstyvuoju raidos laikotarpiu. Kitaip negu „Curiosity“, naujasis marsaeigis neturės analitinės laboratorijos, tačiau galės siųsti smarkiai padidintus uolienų vaizdus, galbūt padėsiančius aptikti išlikusių gyvybinės veiklos požymių. Surinktus mėginius „Mars 2020“ kaups saugykloje, kad juos vėliau būtų galima ištirti Žemėje. Mėginiams parskraidinti į mūsų planetą bus surengta atskira misija, bet ji dar nesuplanuota.

Kibernetinių zondų misijos yra svarbi kosmoso tyrimų dalis, nes jos padeda NASA ruoštis būsimiems žmonių skrydžiams į Raudonąją planetą. Jų planuojama surengti ateinančiais dešimtmečiais. NASA pažadėjo pasiųsti į Marsą žmonių iki 4-ojo dešimtmečio. Vis dėlto šios srities ekspertai sako, kad gali tekti laukti ilgiau, mažiausiai dar 25 metus, kol žmonės bus pajėgūs išgyventi Raudonojoje planetoje.