NASA Naujuosius metus pažymėjo istorinis praskriejimas pro tolimą dangaus kūną
JAV kos­mo­so agen­tū­ra NA­SA an­tra­die­nį pa­svei­ki­no Nau­juo­sius me­tus is­to­ri­niu pra­skrie­ji­mu pro to­li­miau­sią ir gal­būt se­niau­sią ka­da nors žmo­nių ty­ri­nė­tą Sau­lės sis­te­mos ob­jek­tą – ma­žy­ti to­li­mą as­te­roi­dą, pra­min­tą „Ul­ti­ma Thu­le“.

„Pirmyn, „New Horizons“!“ – paskelbė šio projekto vyriausiasis mokslininkas Alanas Sternas Merilande esančioje Johnso Hopkinso taikomosios fizikos laboratorijoje, kur buvo susirinkusi šventiškai susirinkusi minia, įskaitant astronautų skafandrus vaizduojančius kostiumus vilkinčius vaikus. Šiuos žodžius jis ištarė 0 val. 33 min. vietos (7 val. 33 min. Lietuvos) laiku, kai zondas „New Horizons“ nukreipė savo kameras į kosminę uolą, esančią maždaug už 6,4 mlrd. kilometrų nuo Žemės ir skriejančią tamsioje, šaltoje Saulės sistemos srityje, vadinamoje Koiperio juosta.

Šis prasilenkimas, įvykęs maždaug 1,6 mlrd. kilometrų atstumu už Plutono orbitos, suteiks mokslininkams pirmąją galimybę iš arti pažvelgti į vieną iš senovinių objektų, iš kurių prieš milijardus metų susidarė Žemė ir kitos planetos.

Vis dėlto tiesiogiai stebėti praskriejimą nebuvo įmanoma, nes radijo signalai iš Žemės pasiekia zondą tik po daugiau kaip šešių valandų, o atsakymui gauti reikia lygiai tiek pat laiko.

Pirmasis signalas Žemę turėtų pasiekti praėjus maždaug 10 valandų po faktinio praskriejimo, apie 14 val. 45 min. Grinvičo (16 val. 45 min. Lietuvos) laiku. Tuomet NASA sužinos, ar „New Horizons“ atlaikė šį rizikingą prasilenkimą dideliu greičiu.

Maždaug 51,5 tūkst. km per valandą greičiu skriejantis aparatas turėjo atsidurti maždaug už 3,5 tūkst. km nuo „Ultima Thule“ paviršiaus.

„Šios nakties neužmirš nė vienas iš mūsų“, – sakė grupės „Queen“ gitaristas Brianas May, taip pat turintis astrofizikos daktaro laipsnį. Jis įrašė solinę melodiją, skirtą „New Horizons“ ir tyrimų dvasiai pagerbti.

Projekto vyriausiasis mokslininkas Alanas Sternas./ Scanpix nuotrauka

A. Sternas sakė kad „Ultima Thule“ yra unikalus objektas, nes jis yra išlikęs iš ankstyvojo Saulės sistemos formavimosi tarpsnio ir gali suteikti atsakymų apie kitų planetų kilmę.

„Šis objektas taip smarkiai įšalęs, kad jis yra tobulai išsilaikęs nuo savo pirminio susidarymo“, – aiškino tyrėjas.

„Viskas, ką sužinosime apie Ultimą – pradedant jos sudėtimi, baigiant geologija, kaip ji iš pradžių susidarė, ar turi palydovų ir atmosferą ir visokiausių kitų dalykų – suteiks mums žinių apie Saulės sistemos objektų formavimosi pirmines sąlygas“, – pridūrė jis.

Kaip jis atrodo?

Mokslininkai vis dar tiksliai nežino, koks yra „Ultima Thule“ pavidalas – ar šį asteroidą dengia krateriai, ar jis yra lygus. Taip pat neaišku, ar tai pavienis objektas, ar keli arti vienas kito skriejantys asteroidai.

„Ultima Thule“ buvo aptiktas 2014 metais Hubble'o kosminiu teleskopu. Manoma, kad šio dangaus kūno skersmuo – 19–32 kilometrai.

Pirmadienį buvo paskelbtas neryški nuotrauka, padaryta, kai „New Horizons“ buvo už 1,2 mln. km nuo asteroido. Ji suintrigavo mokslininkus, nes matyti pailgas, o ne apskritas kūnas.

Per kelias akimirkas, kol zondas skriejo netoli asteroido, jis turėjo padaryti apie 900 nuotraukų. Didesnės raiškos atvaizdų tikimasi gauti per ateinančias tris dienas.

„Dabar tik laiko klausimas, kad atkeliaus duomenys“, – sakė projekto mokslininkas Johnas Spenceris, dirbantis Pietvakarių tyrimų institute.

Mokslininkai nusprendė patyrinėti „Ultima Thule“, kai 2006 metais paleistas „New Horizons“ 2015 metais baigė savo pagrindinę misiją – praskriejo pro Plutoną ir atsiuntė iki šiol ryškiausių šios mažosios planetos nuotraukų.

A. Sternas sakė, kad bus siekiama gauti Ultimos nuotraukų, kurių raiška bus triskart didesnė negu fotografuojant Plutoną.

Planetų tyrimų priešakyje

Pasak NASA, „Ultima Thule“ yra neoficialus šio objekto pavadinimas. Viduramžių literatūroje ir žemėlapiuose taip buvo vadinama kažkokia tolima šiaurinė sala, tapusi vietos už žmonėms pažįstamo pasaulio ribų simboliu.

Projekto mokslininkas Halas Weaveris, dirbantis Johnso Hopkinso taikomosios fizikos laboratorijoje, sakė, kad Koiperio juosta, kurioje išlikę daug Saulės sistemos formavimosi pradžios liekanų, buvo atrasta tik praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje.

„Tai planetų mokslo priešakys“, – sakė H. Weaveris.

„Pagaliau pasiekėme Saulės sistemos pakraščius. Objektus, egzistavusius ten nuo pat pradžių ir, kaip manome, menkai tepakitusius. Mes tai išsiaiškinsime“, – pridūrė jis.

Pirmadienį kitas NASA aparatas – OSIRIS-REx – pasiekė kitą rekordą, pradėjęs skrieti orbita aplink asteroidą Benu. Šis maždaug 500 metrų skersmens dangaus kūnas yra mažiausias, aplink kurį kada nors yra paleistas skrieti kosminis zondas..

NASA sakė, kad įskriejimas į orbitą aplink dangaus kūną, esantį maždaug už 110 mln. km nuo Žemės, yra „šuolis žmonijai“, nes dar joks aparatas nėra „sukęsis taip arti tokio mažo kosminio objekto, kurio gravitacijos vos pakanka išlaikyti aparatui stabilioje orbitoje“.

Šie du svarbūs planetų tyrimo pasiekimai įvyko minint „Apollo 8“ misijos, kai JAV astronautai pirmąsyk apskriejo Mėnulį, 50-ąsias metines.

„Švęsdami Naujuosius metus pakelkit akis į dangų ir akimirką pagalvokit, apie nuostabius dalykus, kurių gali padaryti mūsų šalis ir mūsų rūšis, kai nukreipiame į tai savo protus“, – pirmadienį A. Sternas rašė laikraštyje „The New York Times“.