Muzika darbe: gerai ar blogai?
Sė­di žmo­gus dar­be su au­si­nė­mis ir lin­guo­ja klau­so­mos mu­zi­kos rit­mu. Ar jis ti­krai dir­ba taip ge­rai, kaip tu­rė­tų?

Ar muzikos klausymasis rodo, kad esate tiesiog nesusikoncentravęs? Ar ji kaip tik padeda susikoncentruoti? O gal išblaško? Arba neleidžia kitiems jūsų išblaškyti? Pateikti atsakymus į šiuos aktualius diplomatinius klausimus ėmėsi interneto rinkodaros kompanija „WebpageFX“, remdamasi įvairiais tyrimais, ar muzika daro mus produktyvesnius.

Kaip rašoma „LinkedIn“, skirtingo pobūdžio informacija padeda geriau suvokti problemą, todėl tyrimų bent dešimt – nuo neurologinių, kaip skirtingos smegenų sritys reaguoja į gerą melodiją, iki apklausų, kas kokios muzikos klausosi, ir ar ji padeda atlikti darbą greičiau ar lėčiau.

Kaip ir buvo galima tikėtis, dviejų tokių sudėtingų dalykų kaip muzika ir darbo našumas sąsajos taip pat nėra paprastos. Viskas priklauso nuo klausomos muzikos tipo ir užduoties, kurią stengiatės atlikti, pobūdžio.

Pavyzdžiui, 2016 metų „Mindlab International“ tyrimo duomenimis, devyni iš dešimties darbuotojų, klausydamiesi muzikos, gavo tikslesnius rezultatus nei tie, kurie buvo apsupti tylos. Tai rodo, kad muzika apskritai turi teigiamą poveikį psichiniam budrumui.

Tas pats tyrimas atskleidė, kad skirtingų tipų muzika tinka skirtingoms užduotims: klasikinė muzika – jei atliekate skaičiavimus ir reikia atkreipti dėmesį į detales; popmuzika – surašant duomenis; šokių muzika – skaitant korektūrą.

Ankstesnis muzikos licencijavimo bendrovių tyrimas parodė, kad dauguma verslo savininkų (ypač mažų įmonių) įsitikinę, kad muzika palaiko moralę ir skatina produktyvumą. Tiesą sakant, net 40 proc. jų tvirtino, kad muzika padidino pardavimą.

Neuromokslų srityje dar 2001 metais atlikti MakGilio koledžo eksperimentai, kaip muzika veikia skirtingas smegenų sritis. Dažnai tiriamas dopamino – muzika skatina jo gamybą organizme – poveikis gerai savijautai. Muzika mažina stresą, malšina skausmą, gerina imunines funkcijas ir atmintį, didina motyvaciją.

Tyrimų duomenimis, 61 proc. žmonių klausosi muzikos darbe, kad pasijustų laimingesni ir būtų produktyvesni, 90 proc. darbuotojų našumas didesnis ir 88 proc. dirba kruopščiau, kai klausosi muzikos. Visa tai papildo daugybę teigiamų įrodymų, kad muzika turi įtakos produktyvumui.

Tačiau muzikos poveikio smegenims niuansai taip pat rodo, kad ji gali trukdyti tam tikroms užduotims. Pavyzdžiui, lingvistiniam darbui. Jei ką nors rašote, netiks muzika su žodžiais. Tas pat pasakytina apie naujos informacijos mokymąsi.

Jei muzika gali turėti tokią didelę įtaką žmonių produktyvumui ir gerai savijautai darbe, galbūt reikėtų ją atidžiau pasirinkti, o ne klausytis bet kokių melodijų? Įsivaizduokite biurus su kruopščiai parengtais garso takeliais žmonėms, dirbantiems įvairiausius darbus. Pavyzdžiui, klasikinės muzikos kambarys – buhalteriams, popmuzikos erdvė – galbūt vadybininkams, izoliuoto garso kabinetai – rašytojams. Vienas dalykas atrodo aiškus: tinkamai pasirinkite muziką darbo vietoje ir įgykite rimtą konkurencinį pranašumą.