Miestelis, kuriame įstatymai draudžia mirti
Long­jyr­bie­nas – vie­na šiau­riau­sių pa­sau­lio gy­ven­vie­čių. Tai – Nor­ve­gi­jai pri­klau­san­čio­je sa­lo­je įsi­kū­ręs mies­te­lis, ku­ria­me gy­ve­na dau­giau nei du tūks­tan­čiai žmo­nių. Long­jyr­bie­nas gar­sė­ja tuo, kad ten drau­džia­ma mir­ti, ta­čiau šio­je vie­to­je ga­lio­ja ir ki­tų įdo­mų įsta­ty­mų.

Longjyrbienas išties yra įspūdinga vieta. Anksčiau čia veikė kelios anglių kasyklos, tačiau dabar liko tik viena. Miestelis verčiasi moksliniais tyrimais ir turizmu, nes aplink tikrai yra į ką pasižvalgyti. Tiesa, ten palaidoti kūnai niekada nesuyra, nes ten per šalta daugintis bakterijoms. Dėl to mirti Longjyrbiene yra draudžiama – senieji gyventojai turi vykti į žemyninę Norvegiją ir mirti ten. Taip saugiau visiems.

Longjyrbienas pasaulyje linksniuojamas būtent dėl to keisto įstatymo, tačiau ši vieta yra kur kas labiau ypatinga nei žmonės yra linkę manyti. Tai – šiauriausia pasaulio gyvenvietė su daugiau nei 1000 gyventojų. Gražūs vaizdai nėra vienintelis gyvenimo Longjyrbiene palydovas. Ši vieta yra gana pavojinga. Štai 2015 metais nuošliauža sugriovė nemažai namų. Problemų kelia ir baltieji lokiai, kurie kartais yra agresyvūs, todėl įstatymai įpareigoja Longjyrbieno gyventojus nešiotis šautuvus. Juos, beje, turi visi.

Nusigauti iki Longjyrbieno nėra taip lengva, todėl ir produktų tiekimas labai priklauso nuo gamtinių sąlygų. Parduotuvėse nėra didelio skanėstų pasirinkimo, nes vietą laivuose reikia taupyti būtiniausiems produktams. Visgi, alkoholinių gėrimų ten yra, tačiau įstatymai nurodo, kokį kiekį alkoholio per mėnesį vienas žmogus gali nusipirkti. Ne visai sausas įstatymas, tačiau rengiant didesnį vakarėlį Longjyrbiene savo alkoholinius gėrimus turi atsinešti visi svečiai. Arba vakarėlio šeimininkui tenka taupyti kelis mėnesius. Kita vertus, kai vieta tokia nuostabi, galima sugalvoti ir kitokių pramogų.

Tik katės niekur nesurasite paglostyti, nes katės taip pat yra uždraustos. Kai vieta tokia atšiauri, reikia ją gerbti. Tai reiškia, kad resursai nenaudingiems gyvūnams negali būti švaistomi. Kita vertus, kačių ir šeškų vengiama, nes jie šiems kraštams tiesiog nėra tinkami. O štai šunys yra mielai priimami, nes jie gali būti prisitaikę gyventi pakankamai žemos temperatūros sąlygomis. Šunys taip pat yra puikūs sargai, kurie pradeda loti, kai prie miestelio prisiartina baltasis lokys. Tiesa, norint į salą nusigabenti šunį reikalingas leidimas. Šunys Longjyrbiene negali būti pririšti lauke – jie gali būti tik specialiuose voljeruose arba laikomi viduje. Vėlgi, pririštas šuo meškai yra per lengvas kąsnelis. Šunų skaičius yra reguliuojamas, todėl valdžios pareigūnams būtina pranešti apie išvykstančius ar mirusius gyvūnus.