Mėgins atauginti koralų sodus
Moks­li­nin­kai pra­dė­jo di­džiau­sią vi­sų lai­kų ban­dy­mą – at­au­gin­ti ko­ra­lus Di­džia­ja­me bar­je­ri­nia­me ri­fe ir per me­ti­nį ko­ra­lų ne­rštą su­rin­ko mi­li­jo­nus šių gy­vū­nų kiau­ši­nė­lių ir sper­ma­to­zoi­dų.

Iš surinktų kiaušinėlių jie planuoja išauginti lervas ir paskui paleisti jas koralų blukimo labiausiai paveiktose rifo dalyse.

„Tai pirmas kartas, kai tiesiogiai ant Didžiojo barjerinio rifo bus vykdomas visas didelio masto lervų auginimo ir paleidimo procesas“, – sakė vienas projekto vadovų Peteris Harrisonas iš Pietų Kryžiaus universiteto. Jo komanda stengsis atkurti šimtus kvadratinių metrų rifų, o ateityje gal net šimtus kvadratinių kilometrų... Mokslininko žodžiais, tokio masto bandymų nėra buvę.

Projekto „Larval Restoration Project“ pradžia suderinta su metiniu koralų nerštu, kuris prasidėjo šią savaitę ir truks tik maždaug 48–72 valandas. Kai kuriose 2,3 tūkst. km nusidriekusio Didžiojo barjerinio rifo dalyse koralai yra žuvę arba žūsta nuo masinio blukimo reiškinio. Jį sukelia su klimato kaita susijęs jūros temperatūros didėjimas.

Šiaurinę rifo dalį 2016 ir 2017 metais paveikė rekordinis koralų blukimas, o tai pakurstė nuogąstavimus, kad galėjo būti padaryta neatitaisoma žala. P. Harrisonas ir jo kolegos tikisi, jog projektas gali pakeisti tendenciją, bet perspėja, kad vien šių pastangų neužteks rifui išgelbėti. „Veiksmai dėl klimato yra vienintelis būdas užtikrinti, kad koraliniai rifai galėtų išlikti, – sakė P. Harrisonas. – Mūsų metodu siekiama išlošti laiko koralų populiacijoms, kol bus apribota tarša ir mūsų klimatas stabilizuosis.“