Manote, kad déjà vu fenomenas labai erzina? Presque vu yra kur kas nemalonesnis
Déjà vu – tai la­bai daž­nas fe­no­me­nas, ku­rį pa­ti­rian­tiems žmo­nėms nau­jos pa­tir­tys ir įvy­kiai at­ro­do jau kaž­kur su­tik­ti. At­ro­do, kad da­bar vyks­tan­tys įvy­kiai jau yra iš­sau­go­ti at­min­ty­je, nors tai ir ne­įma­no­ma. Déjà vu ga­li bū­ti er­zi­nan­tis, bet pres­que vu yra ly­giai toks pat daž­nas, bet emo­ci­jas su­ke­lia dar la­biau ne­igia­mas.

Déjà vu yra labai dažnas – šį fenomeną yra patyrę net 70 % žmonių. Greičiausiai net daugiau, tačiau ne visi tai prisimena ir gali šią patirtį apibūdinti. Déjà vu dažnumas lėmė šio fenomeno populiarumą ir filmuose, knygose, kituose kūriniuose. Tačiau tai toli gražu nėra vienintelis tokio tipo psichologijos fenomenas – ar esate girdėję apie jamais vu, Déjà rêvé, Déjà entendu ir presque vu? Pastarasis, beje, tikriausiai yra žinomas daugeliui ir sukelia labai stiprų susierzinimą.

Ar esate kada kankinęsi, kai koks nors žodis „sukosi ant liežuvio galo“? Būtent tai ir yra presque vu fenomenas.

Kartais mūsų atmintis krečia triukus. Mes galime atsiminti, kad kokia nors informacija mums yra žinoma, tačiau jos pačios turinio negalime atkurti. Susidaro įspūdis, kad žinome kažkokių duomenų kontūrus, o jie patys kažkur tarsi įstrigo smegenų vingiuose. Ar esate kada kankinęsi, kai koks nors žodis „sukosi ant liežuvio galo“? Būtent tai ir yra presque vu fenomenas.

Presque vu fenomeną bent kartą gyvenime yra patyrę daugelis žmonių. Mokslininkai tiksliai negali pasakyti, kodėl taip nutinka, tačiau tai tikriausiai nėra susiję su tuo, kokia gera jūsų atmintis. Kitaip tariant, laikui bėgant ir atminčiai silpstant, presque vu fenomenas gali būti patiriamas dažniau, tačiau nuo jo kartas nuo karto kenčia ir visai jauni bei sveiki žmonės.

Pats mechanizmas yra labai paprastas. Jūsų atmintis veikia tarsi katalogas. Jūs žinote, ką žinote. Pavyzdžiui, jei esate automobilių ekspertas, tikriausiai žinote visus naujus „Volkswagen“ modelius. Svarbiausia tai, kad jūs žinote, kad tai žinote, todėl šios informacijos nesikartojate. Jei kas paklaustų, ar žinote visus „Volkswagen“ modelius, atsakytumėte teigiamai – tikrai neimtumėte vardinti visų automobilių, kad įsitikintumėte, kad visus juos žinote. Kadangi šios informacijos nesikartojate, ji po truputį gali blėsti. Galiausiai kas nors paklaus, kaip vadinamas vienas ar kitas automobilis ir jūs liksite tik su žinojimu, kad tą vardą neseniai tikrai žinojote.

Dar daugiau – kai žinote tam tikrą informaciją, ją tarsi praleidžiate. Grįžtant prie mūsų pavyzdžio, skaitydami apie naują „Volkswagen“ visureigį jo vardą tarsi praleisite pro akis – jūs jį juk žinote. Taip mes galime skaityti greičiau ir lengviau įsisaviname naują informaciją. Tačiau tuo pat metu jūs nesikartojate žinomos informacijos. Tuomet, kai jau kitą dieną modelio pavadinimas sukasi ant liežuvio galo, jums atrodo, kad tą pavadinimą tiesiog privalote atsiminti – juk apie jį ką tik skaitėte.

Kai kas nors sukasi ant liežuvio galo, verčiau jau nespauskite savęs. Atsipalaiduokite, duokite sau laiko. Stengtis ir kankintis nėra prasmės. Atsiminkite, kad šį fenomeną patiria visi ir tik jei jis dažnėja vertėtų susirūpinti atmintimi.