Maltoje paliekant tėvų namus tenka ruošti išsamų paaiškinimą
Iš­si­kraus­čiu­si iš tė­vų na­mų prieš sa­vo tris­de­šim­tą gim­ta­die­nį, mal­tie­tė Ri­tian­ne El­lul iš­gir­do tiek daug ste­reo­ti­pų ir pa­sta­bų apie gy­ve­ni­mą sa­va­ran­kiš­kai, kad tai ją įkvė­pė apie tai reng­ti ma­gis­tro dar­bo ty­ri­mą.

Giminės, kaimynai ir pažįstami su užsidegimu aiškino, kad merginai dera tėvų namus palikti tik kuriant savo šeimą. Kitaip ką pagalvos aplinkiniai? Kas bus, jei tai pakenks merginos ir jos šeimos reputacijai? Tačiau šiandien Maltos jaunimas mato įvairesnių gyvenimo būdo pavyzdžių.

Ritianne šypsosi prisimindama, kaip vienai kitai draugei tapo įkvepiančiu pavyzdžiu, ir šiandien ji mielai palaiko tuos, kas priima Viduržemio jūros regione vis dar neįprastą sprendimą.

Jaunos moterys dažniau susiduria su neigiamu požiūriu į gyvenimą savarankiškai. „Toks yra visuomenės požiūris ir politika. Viešasis diskursas visada būna apie šeimą, motinystę. Nuo pat vaikystės esame auklėjamos ruoštis šeimai, o ne puoselėti savo individualybę, – pasakoja socialinių mokslų studijas ne iš karto po mokyklos, o vėlesniame gyvenimo etape pasirinkusi Ritianne. – Atitinkamai giminės ir draugai įpranta klausinėti: kada tekėsi? O jei neteki, klausinėja: kodėl, kas nutiko? Tikisi, kad pasiaiškinsi.“

Giminių klausimų pašnekovė nesureikšmina – ilgainiui jie apsipranta. Tačiau net nepasakodama savo konsultuojamiems klientams apie savo asmeninį gyvenimą, ji pastebi, kad mažoje saloje jie vis tiek susižino ir ima klausinėti: „Iš pradžių pajuokauju, o jei jie toliau klausinėja, sakau, kad žmonės renkasi savo kelią, ir mano pasirinkimas buvo toks.“

„Krausčiausi jau tris kartus. Kaskart stebėdavau kaimynų požiūrį, pavyzdžiui: „A, tai jūs [daugiskaita] atsikraustėte…“ Perkant dažus, pardavėjai nurodydavo: pasakyk savo vyrui, kad reikia taip ir taip naudoti. Toks buvo įsivaizdavimas – namuose būtinai yra vyras“, – šypsosi Ritianne.

„Norėjau būti nepriklausoma“, – akcentuoja pašnekovė, apie gyvenimą savarankiškai svajojusi nuo maždaug dvidešimties. Todėl vasaromis kartais su draugėmis išsikraustydavo į išsinuomotą butą keliems mėnesiams. „Bet susirasti bendranuomoninkių ilgesniam laikotarpiui buvo sunku. Viena nuomotis kiek baiminausi, todėl užtrukau daug laiko ir galiausiai apsisprendžiau ieškoti būsto pirkti.“

Pirmieji nuosavi Ritianne namai buvo pietinėje salos dalyje, tuo metu ne itin geros reputacijos miestelyje.

„Tai buvo iššūkis, nes prireikė drąsos pasakyti šeimai, – prisimena jauna moteris. – Tačiau, kol ten gyvenau, jie pamilo šią vietą. Taip jau būna, kai apie kažką žinai tik iš nuogirdų, tiki tuo, ką girdi. Nebuvo lengva, bet man labai patiko – daug laiko leisdavau namie, pasikviesdavau draugų. Tėvas ėmėsi padėti man su namų ūkio darbais – tai buvo ir jam kažkas naujo. Abiem pusėms tai buvo mokymosi procesas.“

Ar bendraamžiai pavydėjo šios laisvės? Ritianne prisimena, kad jiems tai buvo neįprasta, bet bent viena iš draugių netruko įvertinti savarankiško gyvenimo privalumus – ilgus vakarus žiūrint filmus ir kremtant picą, nesijaudinant, kad kitiems šeimos nariams tai gali sukelti nepatogumų.

Pašnekovė pasakoja taip sugalvojusi pati, o ne nusižiūrėjusi kitur. Tuo metu, kai ji pradėjo galvoti apie gyvenimą savarankiškai, kelionės, studijos ir praktikos užsienyje, iš kurių galima parsivežti įvairių idėjų ir palyginti savo gyvenimo būdą su kitomis kultūromis, dar nebuvo paplitusios tarp maltiečių.

„Iš tėvų namų išsikrausčiau 29 metų. Kitose šalyse įprasta išsikraustyti daug anksčiau, bet Malta tokia maža, kad nesunku studijuojant toliau gyventi su tėvais, taigi poreikio kraustytis nėra.“

„Krausčiausi jau tris kartus. Kaskart stebėdavau kaimynų požiūrį, pavyzdžiui: „A, tai jūs [daugiskaita] atsikraustėte…“

Vienintelė išimtis būdavo mažesnės salos Gozo gyventojai, kurie darbo dienomis apsigyvendavo Maltos saloje studijuoti ar dirbti, o savaitgaliui grįždavo namo.

Tačiau šiandien jauni maltiečiai į gyvenimą savarankiškai žiūri daug atviriau ir naudojasi galimybėmis pamatyti kitų gyvenimo būdų. „Kelionės visada praplečia horizontą“, – tiki Ritianne. Tačiau apgailestauja, kad patriarchalinė kultūra, numatanti jaunoms moterims tam tikrą vaidmenį, kol kas niekur nesitraukia. Ji su ironija pastebi, kad šiais laikais jauni vaikinai siekia gyventi atskirai nuo tėvų, bet nešvarius skalbinius vis dar neša mamai.

Tiesa, vos pradėję keisti savo požiūrį, jauni maltiečiai dabar atsitrenkia į finansinių sunkumų sieną. Nuomojamo būsto kainos išaugo taip smarkiai, kad dabar vidutinė nuoma viršija minimalų atlyginimą. Nekontroliuojamoje rinkoje būstų savininkai nevaržomai kelia nuomos kainas.

„Nekaltinu jaunų žmonių, kad neskuba palikti tėvų namų, – komentuoja Ritianne. – Alternatyva – nusipirkti savo būstą, investuoti, bet tada teks visą gyvenimą dirbti, kad išmokėtum paskolą.“