Madagaskare galioja daugybė draudimų
XX am­žiaus pra­džio­je Lie­tu­vos geog­ra­fų drau­gi­jos pre­zi­den­tas Ka­zys Pa­kštas ne­va siū­lė įkur­ti lie­tu­vių ko­lo­ni­ją Ma­da­gas­ka­re. Tik ar jis ži­no­jo, kaip su­nkiai mums ten bū­tų te­kę adap­tuo­tis?

Madagaskaro gyventojų elgesį apibrėžia tūkstančiai įvairių draudimų atlikti tam tikrus veiksmus – vadinamųjų fadi. Jei keliausite į vieną šiaurės Madagaskare esantį paplūdimį, geriau jau nedėvėkite raudono maudymosi kostiumėlio ir nesumanykite prabilti prancūziškai.

Pašaliečiams gali pasirodyti, kad visi šie draudimai yra tiesiog prietarai. Daugelis jų susiję su maistu (negalima valgyti ožkos arba ungurio), savaitės dienomis (antradienį jokių laidotuvių ar ūkininkavimo) ir daiktais (nenaudojami kastuvai su rankenomis laidojant mirusįjį).

Dalis jų gali pasirodyti kvailoki – nestatyti prieangio ar neperdavinėti kitam asmeniui kiaušinio. Vis dėlto tam tikros elgesio normos gali būti naudingos aplinkai. Pavyzdžiui, draudimas valgyti lemūrus ir žvejoti tam tikrose vietose.

Kai kurie šių draudimų taikomi tik vienai bendruomenei arba šeimai, kiti – paplitę po visą salą. Madagaskare draudžiama pirštu rodyti į kapą. Sulaužius draudimą galima užsitraukti gėdą ir, kaip tikima, protėvių pyktį. Pavyzdžiui, kai kuriuose regionuose negalima sodinti medžių, o nepaklusimas baudžiamas mirtimi.

Antropologų manymu, šios elgesio normos yra labai svarbios Madagaskaro gyventojų tapatybei ir pasaulėžiūrai. Atvykėliams patariama gerbti vietos papročius ir prisitaikyti.