Loterija jau 90 metų teikia geresnio gyvenimo viltį
Ar­tė­jant Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­rėms tūks­tan­čiai Tur­ki­jos gy­ven­to­jų kas­met plūs­ta į Stam­bu­lą prie gar­siau­sios ša­ly­je lo­te­ri­jos sten­do, vi­lio­jan­čio už­ra­šu: „Ni­met Ab­la“ pa­dės jums lai­mė­ti.“

Per 90 metų šis loterijos bilietų kioskas pritraukė minias vilties vedamų turkų. Žmonės tiki, kad būtent čia jų laukia galimybė įsigyti bilietą į geresnį gyvenimą. Turkai plūsta pirkti loterijos bilietų ir nepaiso vis dažniau girdimų dievobaimingų tautiečių įspėjimų, jog lošimas yra nuodėmė.

Džiugiai nusiteikę pirkėjai prie bilietų kasų Eminonu rajone, netoli Naujosios mečetės – vienos gražiausių Stambule – daro asmenukes. Kioską saugo tuzinas apsaugos darbuotojų, kurie nekantriausiems neleidžia lipti per užtvaras ir nukreipia juos į eilės, besidriekiančios kelis šimtus metrų, galą.

Norintieji įsigyti bilietų turi apsišarvuoti kantrybe, nes savaitgaliais eilėje tenka laukti net 3–4 valandas. Pirkėjas vardu Kemalis turi daug laiko. „Laimę loterijoje „Nimet Abla“ bandau jau 50 metų, – neslėpė pensininkas ir pridūrė: – Dar nesu laimėjęs – kol kas!“

Pavadinimas „Nimet Abla“ turkų kalba reiškia „Didžioji sesuo Nimet“. Jis kilęs iš loterijos įkūrėjos Melek Nimet Ozden vardo. Sumani verslininkė, pirmąjį bilietą pardavusi 1928-aisiais, savo sukurtą loterijos pasaulį valdė pusę amžiaus. 1978 metais jai mirus verslininkės sūnėnas, pramintas Nimetu Abi („Didžiuoju broliu Nimetu“), perėmė verslą ir šis toliau klesti.

64-erių Nimetas Ozdenas sakė kiekvienais metais parduodantis vis daugiau bilietų. Vyras tvirtino praėjusiais metais išplatinęs 3 mln. bilietų – dešimtadalį visų Turkijoje nupirktų loterijos bilietų.

Be istorinio kiosko Eminonu rajone, Stambule yra dar dvi vietos, kuriose prekiaujama „Nimet Abla“ bilietais ir kurios sulaukia pirkėjų iš visos Turkijos.

Šiemet Naujųjų metų „aukso puodą“ sudaro 70 mln. Turkijos lirų (apie 11,5 mln. eurų). Vienas bilietas kainuoja 70 lirų (11,5 euro), tačiau galima įsigyti „pusę bilieto“ ar net „ketvirtį bilieto“.

Likus kelioms dienoms iki lošimo, kuris vyksta gruodžio 31-ąją, žmonės užsiima vietas eilėje jau 6 val. ryto ir nesitraukia iki 11 val. vakaro. O aplink juos zuja gatvės prekeiviai, viliojantys „Nimet Abla“ klientus šūkiais: „Nėra laiko laukti! Mes parduodame tuos pačius bilietus!“

„Nimet Abla“, siekdama išsiskirti iš daugiau kaip 15,5 tūkst. licencijuotų nacionalinių loterijų bilietų pardavėjų, kliaujasi savo reputacija. Jos įkūrėja daug metų kruopščiai kūrė „laimingos“ loterijos įvaizdį ir dosniai investavo į reklamą. Būtent tai padėjo išsaugoti loterijos populiarumą tuo metu, kai laiko išbandymo neatlaikė kitos žymiausios Turkijos lošimo bilietų pardavėjos.

Nors „Nimet Abla“ nuo 2009-ųjų nėra pardavusi laimingojo bilieto, kurio pirkėjas būtų laimėjęs metų pabaigoje lošiamą didįjį prizą, jos traukos galia dėl to nė kiek nesusilpnėjo. Tačiau šalyje nestinga ir neužsikrėtusių šia karštlige žmonių. Be to, Turkijoje, kurios daugumą gyventojų sudaro musulmonai, pastaraisiais metais vis labiau stiprėjo religinis konservatizmas.

Praėjusiais metais Turkijos religinių reikalų direktoratas „Diyanet“ paskelbė savo nuomonę apie loterijas. Jis pažymėjo, kad loterijos, nors ir teisėtos pagal įstatymus, yra „haram“ – draudžiamos islamo požiūriu, kaip ir visi azartiniai lošimai.

Loterijos įkūrėja Melek Nimet Ozden kruopščiai rūpinosi savo, kaip dievobaimingos moters, įvaizdžiu. Ji kelis kartus keliavo su piligrimais į Meką Saudo Arabijoje ir net pastatė mečetę.

Kitoje Naujosios mečetės pusėje besidarbuojantis gėlių pardavėjas, pavargęs praeiviams aiškinti, kur stovi loterijos bilietų kioskas, parduotuvės vitrinoje pakabino plakatą, kuriame parašė: „Neklauskite manęs, kur yra „Nimet Abla“. Lošimas – nuodėmė.“ Pasipiktinęs parduotuvės savininkas Kadiras Sumbulas kalbėjo: „Matau tikinčiuosius, kurie išėję iš mečetės traukia „Nimet Abla“ link. Jei kas nors priklausytų nuo manęs, uždrausčiau visas loterijas.“

Vis dėlto loterijos surenka daug pajamų į valstybės biudžetą. Turkijos nacionalinės loterijų priežiūros tarnybos duomenimis, praėjusiais metais jos papildė valstybės iždą 1,4 mlrd. lirų (230 mln. eurų).

Be abejo, loterijos organizatorius Nimetas Abi žino apie kritiką, tačiau tiki, kad dauguma žmonių nepalaiko tokios nuomonės. Verslininkas tvirtina taip pat kiekvienais metais bandantis laimę Naujųjų metų loterijoje. Vis dėlto, žvelgdamas į nekantrių pirkėjų eiles, jis pripažįsta: „Jaučiu, kad man jau pasisekė.“