Kvala Lumpūras. Tautų maišalynės aktualijos
Dar ne­spė­jęs at­si­džiaug­ti kaip nie­kad pui­kia va­sa­ra, pra­de­di jaus­ti, kaip į Lie­tu­vą slen­ka ru­duo. O va­sa­ros dar taip ne­si­no­ri pa­leis­ti ži­nant, kad ki­ta bus tik po de­vy­nių mė­ne­sių. Ko­kia iš­ei­tis? Pirk­ti lėk­tu­vo bi­lie­tus ten, kur šil­ta, ir bent trum­pam pri­si­lies­ti prie nors ir sve­ti­mos, ta­čiau va­sa­ros.

Planuojant, kur atostogauti žiemą, verta pasidairyti kelionių į Aziją. Būtent tada, kai Europą savo gniaužtuose tvirtai laiko žiema, Pietryčių Azija yra viena populiariausių vasaros išsiilgusių europiečių krypčių. Kodėl būtent Pietryčių Azija? Nes joje geriausias poilsio kainos ir kokybės santykis. Be to, Azijoje visada šilta, nebrangu ir dažniausiai paslaugūs vietiniai. Ir jūra ten visada šilta.

Pietryčių Azijos regione yra daug valstybių, vienos yra labai populiarios tarp turistų, kitos mažiau, tačiau visos labai stengiasi pritraukti europiečių turistų pinigus, vis išskirdamos kažkokį savo unikalumą. Pavyzdžiui, viena populiariausių regiono valstybių Malaizija, o tiksliau – jos garsioji sostinė Kvala Lumpūras, bene labiausiai žinoma savo aukščiausiais pasaulyje bokštais broliais dvyniais.

Malaizija yra viena labiausiai išsivysčiusių Pietryčių Azijos šalių. Ji savo populiarumu, žinoma, neprilygsta turistų gausa išsiskiriančiam Tailandui ar bene geriausia pasaulyje gyvenimo kokybe garsėjančiam kaimyniniam Singapūrui, tačiau kitos šalys rikiuojasi Malaizijai už nugaros. Prieš gerus dešimt metų Malaizijos institucijos metė didelius pinigus į Europos turizmo reklamos rinką. Jos vardas skambėjo didžiausiose Europos televizijose geriausiu laiku, ir ši politika davė saldžių vaisių. Europiečiai pamėgo Malaiziją, ėmė keliauti ir mėgautis šalies teikiamomis gėrybėmis.

Nors sako, kad Azijoje labai draugiški žmonės, kalbant apie Malaizijos gyventojus esu girdėjęs įvairių nuomonių. Patys malajai sako, kad draugiškumas užsieniečių atžvilgiu yra labiau apsimestinis siekiant finansinės naudos, tuo tarpu vieni kitiems malajai toli gražu nėra tokie draugiški. Kita vertus, negi mums turi rūpėti jų tarpusavio santykiai. Jie mus pasitinka su šypsenomis, o dėl jų nuoširdumo aš mažiausiai suku galvą.

Sostinei pradžią davė alavo kasyklos

Dabartinė Malaizijos sostinė buvo įkurta ne taip ir seniai – vos XIX amžiuje. Jos įkūrimas buvo susietas su kiek šiauriau nuo dabartinio miesto teritorijos Selangoro upėje rastomis alavo atsargomis. Naujai atsiradęs miestas buvo be galo netvarkingas. Jo namai buvo statomi iš medžio ir purvo, o miestą kontroliavo kinų ir malajų gaujos, siekiančios kontroliuoti alavo kasyklas. Miestą nuolat niokojo gaisrai, potvyniai, ligos ir nuolatinė netvarka. Taip pat ir gatvės mūšiai bei pilietiniai karai. Kai natūraliai susiformavo tų karų laimėtojai, atviras banditizmas baigėsi, nugalėtojai ėmėsi tvarkyti miestą. Atsirado daugiau stabilumo, saugumo ir galiausiai dėl geresnės strateginės padėties regiono sostinė iš Kiango buvo perkelta į Kvala Lumpūrą. Miestas pradėjo vystytis ir augti, į jį ėmė plūsti ekonominiai migrantai.

Tvarkos pridėjo ir tuo metu Azijoje kolonijas renkantys britai. Medinės lūšnos buvo keičiamos plytiniais namais – dėl to sumažėjo gaisrų grėsmė. Buvo grindžiamos gatvės ir netgi nutiestas geležinkelis.

Tiesa, miesto gyventojai išsisluoksniavo. Vienoje miesto dalyje kūrėsi malajų bendruomenės, kitoje – kinų, o vėliau savo teritoriją mieste rado indai ir musulmonai.

Kvala Lumpūras augo, išplito gumos pramonė, miestas vis labiau traukė turtingų kinų dėmesį, kurie vis dažniau ryžosi investuoti jame savo pinigus. Per Antrąjį pasaulinį karą sostinę buvo užėmę japonai, jie valdė griežta ranka. Po karo japonai buvo išvyti, šalies valdyti grįžo britų administracija, tačiau jos prestižas dėl silpnumo prieš japonus buvo jau sumenkęs. Tad neilgai trukus, britams vis labiau nesusidorojant su savo kolonijomis, Malaizija pasiskelbė esanti nepriklausoma valstybė su sostine Kvala Lumpūru.

Etninė įvairovė

Viskas, rodos, klostėsi puikiai, tačiau kaip ir anksčiau, sostinė yra padalyta etniškai. Paskelbus nepriklausomybę, dar daug metų Kvala Lumpūre vis įsiplieksdavo neramumai tarp dominuojančių mieste malajų ir kinų etninių grupių. Malajai savo šalyje jautėsi užgožti ir labai bijojo didėjančios kinų įtakos. Įdomiausia tai, kad šalis buvo susivienijusi su Singapūru, tačiau po kelerių metų malajai, išsigandę dar didesnės kinų, kurie buvo dominuojantys Singapūro gyventojai, įtakos, vėl atsiskyrė. Tai turbūt unikali situacija pasaulyje, kai didesnė valstybė, prisijungusi mažąją, šios išsigąsta ir inicijuoja skyrybas.

Panaši etninė atskirtis sostinėje yra ir dabar. Tiesa, gatvės kovos ir riaušės jau seniai pasibaigusios, neramumai šalyje yra užslopinti, tačiau situacija nėra visiškai užglaistyta. Kinai šiuo metu sudaro apie ketvirtį miesto gyventojų. Dar apie dešimtadalį sudaro indai. Gausu čia ir indoneziečių, nepaliečių, pakistaniečių bei kitų netolimų tautų atstovų. Žinant, kokie aktyvūs ir darbštūs versle yra kinai, ne tokiems aktyviems malajams gresia visai reali galimybė tapti mažuma savo pačių sostinėje. Todėl vyriausybė imasi veiksmų, kurie užtikrina malajams lengvesnį gyvenimą nei kitų tautų atstovams. Teikiamos įvairios lengvatos mokslams, turtui įsigyti ar verslui pradėti.

Kitų tautų atstovai gal ir pyksta, bet nieko per daug padaryti negali. Nors, man atrodo, kinams apskritai nereikia jokių lengvatų, jie savo verslą darys ir padarys turbūt geriau nei malajai, turėdami lengvatų. Pavyzdžiui, Kvala Lumpūre yra statomas naujas aukščiausias pasaulio pastatas. Jį, žinoma, stato kinai. Ir ne vien tik jį. Daugelį tiek pastatų statybų, tiek kelių tiesimo darbų šalyje atlieka kinų rangovai.

Manau, kad etninė įvairovė ir yra pagrindinė priežastis, kodėl miesto gyventojai nėra jau tokie draugiški, kaip teigiama lankstinukuose. Malajas bus komunikabilus ir draugiškas, kinas greičiausiai bus neutralus, o atklydėlis ir Bangladešo ar Pakistano, dirbantis parduotuvėje kasininku, toli gražu nebus mielas ir sudarys visiškai nedraugiško miestiečio įspūdį. Todėl daryti suabsoliutintus pareiškimus apie Kvala Lumpūro gyventojų draugiškumą būtų nelabai objektyvu.

Žinant, kokie aktyvūs ir darbštūs versle yra kinai, ne tokiems aktyviems malajams gresia visai reali galimybė tapti mažuma savo pačių sostinėje.

Vis labiau įsigali islamas

Tas pats ir dėl anglų kalbos. Man susidarė vaizdas, kad mieste anglų kalba paplitusi ne taip plačiai, kaip yra reklamuojama. Bet vėlgi, jei malajas su jumis angliškai kalbės puikiai, tai nereiškia, kad taip pat kalbės kinas ar pakistanietis (gyventojus pagal išvaizdą atskirti nėra paprasta).Todėl bendras įspūdis gali susidaryti, kad anglų kalba nėra populiari.

Kita vertus, turistiniuose miesto objektuose, restoranuose ar kitose turistų laukiančiose vietose anglų kalba vartojama plačiai ir kokybiškai.

Prie visų esamų miesto subtilybių galima pridėti ir tai, kad jame vis labiau įsigali islamas. Musulmonų čia daugėja ir miestas tampa islamiškas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Kol kas Kvala Lumpūras gana liberalus, tačiau norinčiųjų jį priversti gyventi pagal griežtesnes islamo taisykles daugėja. Beje, nors islamas yra labiausiai paplitusi religija Malaizijoje, daugiausia jo išpažinėjų ir gyvena Kvala Lumpūre bei didesniuose miestuose. Mažesnėse vietovėse islamas nėra dominuojanti religija.

Praplėstas oro uostas

Į Kvala Lumpūrą atvykti paprasta ir neretai gali būti visai nebrangu. Visos save nors kiek oresnėmis laikančios oro linijos turi reisus į Kvala Lumpūrą. Taigi telieka tiesiog rinktis kainą ir kokybę. Galima naudotis ir platų tinklą turinčiomis Malaizijos oro linijomis, tačiau iš pastarųjų kelerių metų istorijos žinome, kad jos ne visada saugiai pasiekia savo tikslą. Tiesa, ne visada dėl savo pačių kaltės.

Kvala Lumpūro oro uostas yra puikus ir labai didelis. Jis toks tapo vos prieš kelerius metus. Anksčiau turėjo tik vieną terminalą, tačiau jis ėmė tiesiog fiziškai nebesusidoroti su keleivių srautais. Dabar yra pastatytas naujas milžiniškas antrasis terminalas.

Jis nuo miesto nutolęs apie 50 kilometrų, bet susisiekimas su Kvala Lumpūru yra puikus. Važiuoja greitieji traukiniai, autobusai, galima naudotis taksi ar „Uber“ paslaugomis, kurios yra gana nebrangios, ypač jei keliaujate ne vienas. Mums kelionė į miestą taksi atsiėjo 20 eurų.

Prieš dešimt metų Malaizijos institucijos metė didelius pinigus į Europos turizmo reklamos rinką. Ir tai davė vaisių – europiečiai pamėgo šalį.

Brangus tik alkoholis

Kvala Lumpūras nėra tipinis Azijos miestas. Miesto centre nėra chaoso, jame nedominuoja motoroleriai ar gatvės prekeiviai. Įkyrių taksistų čia irgi nėra. Čia yra gana švaru, šviesoforai veikia tinkamai, vairuotojai jiems paklūsta, pėsčiųjų perėjos su retomis išimtimis irgi normaliai atlieka savo funkciją.

Kainų lygis mieste nėra aukštas. Mane nustebino nakvynių kainos. Už keturvietį kambarį privačiame apartamente mokėjome 60 eurų. Apartamentas pačiame Kvala Lumpūro centre ir pro balkoną buvo matyti vienas iš bokštų dvynių. Maisto ar taksi kainos yra tikrai ne didesnės nei Lietuvoje. Vienareikšmiškai brangesnis tik alkoholis.

Žinomiausias statinys

Petronas bokštai, arba tiesiog bokštai dvyniai, yra be konkurencijos žinomiausias ir populiariausias miesto statinys. Ir tai yra visiškai pelnytai. Anksčiau šie bokštai apskritai buvo aukščiausi pastatai pasaulyje, kol neatsirado aukštesnių. Dabar jie yra aukščiausi pasaulyje bokštai dvyniai. Vaizdas į miestą nuo bokštų viršaus – kerintis. Bilietas kainuoja 20 eurų, tačiau pasikelti būtina, nes tai geriausias miesto epizodas. Pirmiausia liftas jus užkels iki tiltuko, jungiančio abu bokštus. Ten darbuotojai papasakos bokštų atsiradimo ir pastatymo istoriją, o vėliau kelsitės į vieno iš bokštų viršų.

Šie bokštai yra tokie populiarūs, kad taip lengvai į juos nepateksite. Mes norėjome keltis į viršų ryte, tačiau nuėję prie kasų sužinojome, kad artimiausias laisvas laikas bus tik vakarop. Įvertinkite tai ir nepalikite bokštų dvynių paskutinėms viešnagės mieste valandoms. Jei negausite bilietų, teks į Kvala Lumpūrą grįžti dar kartą.

Auksinis trikampis

Dauguma įdomiausių miesto centro lankytinų objektų yra išsidėstę vadinamajame Auksiniame verslo trikampyje (Golden triangle). Viename jo kampe stovi jau minėti bokštai dvyniai bei kiti verslo dangoraižiai, o kitame yra senoji miesto dalis, vadinama „Chinatown“ (kinų kvartalu), menanti laikus, kai miestas tik brido iš purvo ir skurdo liūno. Turistiniuose lankstinukuose būtent ir yra išskiriamas šis maršrutas pėsčiomis. Jis prasideda kinų kvartale ir veda po įdomiausias centrinio Kvala Lumpūro vietas, tokias kaip Merdeka aikštė, nacionalinė mečetė, nacionalinis islamo muziejus, KLCC parkas, bei galiausiai pasibaigia ties bokštais dvyniais. Ėjimas gali trukti apie dvi valandas, o jei sustosite pailsėti, išgerti kavos ar papietauti, tai ir ilgiau.

Šis maršrutas yra puiki galimybė susipažinti su miestu sutelkiant dėmesį į įdomiausias jo vietas. Tam net nereikia naudotis viešuoju transportu.

Norint nuvykti į žymias vietoves, esančias užmiestyje, tokias kaip Batu uolos su žymiausiomis indų šventyklomis, viešojo transporto prireiks, tačiau jo paslaugos kišenės per daug nenuskriaus. Čia juk Azija, čia viskas pigu.